Knygos, knygos, knygos... *15 Namučiai...

Labas rytas
Vakar vargais negalais pabaigiau Marininos "Miesto tarifą" Galima sakyti tik daugiau nei pusę normaliai ir teskaičiau, nes paskui taip neįdomu buvo, kad likusius puslapius tik akim permečiau.

siaip nemazai Marininos knygu perskaicius esu ir visos man buvo geros. Tiesiog neskaitydavau, bet kaip sakau ,,valgydavau" jas, negaledavau is ranku paleist. Tik kaip tik tavo skaitytos dar neskaiciau

žiūriu kaikurios savo avatarus pasikeitėt, tai aš ir užsimaniau daugiau knygiško..
P.S tikiuos nepavogiau nei išvienos tokio pat..

Siai dienai perskaitytos dvi:

1. Laima Lavaste "Skersgatvis dviems"



Tikejausi daugiau nei joje radau .
Namu bibliotekoje nepasigesciau....

2. Francoise Dorin " Eik pas mama, tetis neturi laiko"



.

Net nezinau kaip ja ir ivertinti. Veikiausiai viskas priklauso is kokio tasko sia knyga nagrineti. Literaturine prasme - nepasakyciau, kad sedevras. Siuzetas labai paprastutis. Sakinukai trumpi. Veiksmo pakanka, nera nuobodi. Kazkokio ypatingo susikaupimo nereikalaujanti. Galima skaityti bet kur: laukiant prie kabineto, vaziuojant visuomeniniu transportu, pries miega......

Kita vertus, jei nagrineti pacia pateikta vienos "pagrindines" (nors knygoje aprasoma ir daugiau) seimos istorija (tiksliau sakant tam tikra tarpsni sios seimos gyvenymo istorijos), galima atrasti ir pravesti paraleles su daugeliu taip gyvenanciu seimu musuose. Pakankamai aktuali tema. Prie pavadinimo prideciau ne tik "tetis neturi laiko, bet ir mama" kas labai liudna abiem atvejais. Tam tikrais atvejais aprasoma istorija privercia i save pasiziureti ir pamatyti save is salies. Ir nevisada skaitovo naudai (vietomis darosi ziauriai geda ir pradedi ieskoti nejucia simtas pasiteisinimo priezasciu. nors realiai suvoki, kad, is proncipo, nei vienos rimtos taip ir neatrandi....)

Sioje knygoje gvildenama tema geriausiai apibudintu citata is vieno zurnalo:
"Kartais atrodo, kad vaikai - lyg prabangios knygos. Įsigyji jų, kad turėtum ką pasidėti į pavyzdinę lentyną. Tačiau dažnas tų prabangių knygų šeimininkas nė nenutuokia, kokia išmintis ir grožis jose slypi. Nes pasimėgauti dabar neturi laiko. Gal... rytoj. Tačiau vaikui "rytoj" negalioja. Jo neatsiversi kada panorėjęs. Vėliau atžala jau bus įpratusi būti be tavęs"

Tevams, auginantiems vaikus, labai linkiu, kad taip nenutiktu

Namu bibliotekoje, as asmeniskai kaip ir pirmosios, nepasigesciau

kad ir ,,Hanibalas. Pradžia'' išleista paskutinė, bet man būtų labiau patikę skaityti ją pirmą.
nors pati skaičiau ne iš eilės jas.. pradėjau nuo ,,Hanibalo'', kurią drįsčiau vadinti paskutine (o ,,...pradžia''- pirmąja), tai ji įdomiausia man buvo. ir gale jos yra kulminacija, kurios geriau, skaitant kitas šios serijos knygas, nežinoti

kadangi klausimas visai dažnai kartojasi, perkelsiu į mūsų blog'ą

pradėjau McCarthy ,,kelias''. kol kas perskaičiau nelabai daug (vos 40psl). nepatinka, kad veiksmo nėra. o šiaip, nė pati nesuprantu, kas joje verčia versti vis naują puslapį sunkiai atsitraukiau nuo jos. bet labai norėjau gossip girl toliau žiūrėt
taigi, vėliau skaitysiu toliau. tik nežinau ar spėsiu perskaityt iki rytojaus nu bet gal kaip nors.

šiandien iš to knygų sąrašo išsibraukinėjau perskaitytas knygas. ir supratau, kad daug neprisimenu žiūriu į pavadinimą ir mąstau : tikrai girdėta. bet ar skaičiau? tikrai būtų buvę gerai darytis perskaitytų knygų sąrašą nuo pat pirmosios perskaitytos knygelės.

Man irgi panašiai: pamatau knygos viršelį ir galvoju: skaičiau ar tik dažnai bibliotekoje matydavau
Kažkada bandžiau kelis kartus rašytis knygas, kurias skaitau. Bet kažkaip neprilipo man tas užsiėmimas. O gaila - dabar būtų įdomu

aš jau kelerius metus darausi užrašus, tai kartais labai įdomu būna pavartyti, pasiskaityti, kaip aprašiau perskaitytą knygą.. prisiminti ją..

Aš turiu užrašus tik patikusių frazių iš knygų, kurias tuo metu skaičiau. Yra Ivanauskaitės, Remarko knygų ištraukos, kitų nepamenu. Reiks pasivartyt kada

Aš skaičiau jų ne tiek ir daug, tik keletą, bet visas skaitytas kaip ir tu, "suvalgydavau" Bet šitos tik pirma pusė buvo įdomu, paskui visai nesiskaitė. Bibliotekoj mačiau visa lentyna Marininos knygų, reikės dar kokią griebt.

Savaitgalį perskaičiau žurnalinio tipo romanus: Jūratė Sprindžiūnaitė "Nebaigtas romanas", čia knyga apie atlikėją Gintarę Karaliūnaitę, ką naujo sužinojau apie ją? Tai, kad sirgo vaikystėje vėžiu, buvo įdomu paskaiotyti apie jos ir Rolando Janavičiaus santykius, juk jai tuomet buvo 16 metų, kai su juo draugavo, kaip pykosi, kai dėl savo principų nėjo vieno kito aplankyti ligoninėje. Taip pat pribloškė jos sapnai apie jį. Perskaitęs knygą supratau, kad jai sunku surasti savo tikrąją meilę
Kitas romanas buvo Meilės Jančorienės "Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite", ji ten pasakoja apie tai, kaip teatre vaidmenų negavo, kaip jautėsi, apie sūnaus ligą, kad jis buvo prie mirties, o ji repetavo spektakliui, bet vaidmens negavo, nes gavo jį kompozitoriaus žmona, TV serialų virtuvę atskleidė. Žodžiu, perskaitęs knygą supratau, jog daug teko jai ištverti, kol atėjo tik dabar jos šlovės valanda. Tiesa, abi moterys labai skaito knygas.

citatom turiu atskirą. tik paskutiniu metu nebeišsirašau na, bet reiks kada persirašyt, nes visas, kurių nesu persirašiusi,esu išsisaugojusi savo knygų blog'e.

Man labai matytas, gal ir kazkurios musiskes . Be to tokie piesti paveiksliukai man labai panasus, neatsimenu kuris kurios

Sveikos
Eisiu i biblioteka pasizvalgyt. Per savaitgali parskaiciau 'Mere Popins iseina per duris' Geros tos vaikiskos knygos