Geras vakaras visoms ieškančioms!
Pastaruoju metu pergyvenu dėl moteriškosios kompanijos trūkumo. Žmonėms būdinga savybė išsibarstyti po pasaulį ir stipriai keistis bėgant metams sudaro tam tikrų sunkumų palaikant senuosius ir užmezgant naujuosius ryšius

Pabaigus mokykla beveik galutinai nutrūko santykiai su klasės drauge, kas galbūt patvirtina prielaidą, jog toji draugystė buvo priverstinė - neišvengiamo dalijimosi vienu suolu pasekmė

Keletas draugių atkrito natūraliosios atrankos būdu - tiesiog nebeturime bendrų temų pokalbiui. Atrodytų pomėgiai išliko panašūs, bet buvimas kartu ėmė varginti, pasidarė nuobodus. Kažin, gal auros nesutampa?
Truputis apie save: gyvenu sostinėje, man 20 metų, studijuoju psichologiją. Didžiąją dalį laisvo laiko praleidžiu prie židinio su gera knyga, taip pat labai mėgstu pasivaikščiojimus po senąjį miestą su puodeliu gardžios kavos. Retai lankausi vakarinių šėlionių vietose, nors tai nereiškia, kad esu rūsčioji rimtuolė

Pastaruoju metu susimasčiau apie savo kaip moters vaidmenį ir padėtį gyvenime. Bendravimo bei artumo poreikį beveik pilnutinai pavyksta patenkinti mano Vyrui, bet labai dažnai pasigestu buvimo su moteriškosios lyties atstovėmis - rimtų diskusijų ir kvailokų pasikikenimų, kalbų apie pėdkelnes ir makiažo pagrindą, o ne apie variklius ir ratlankius

Manau ratlankiais ir vertėtų užbaigti šį ganėtinai išsamų ir nuoširdų šauksmą draugauti. Mielai išgerčiau puodelį arbatos su pasišovusiomis draugystės avantiūrai