QUOTE(Silvernight @ 2010 08 06, 11:12)
Nesu nei koks bjaurus žmogus, su kuriuo sunku sutarti, nei ką, gal tik kiek drovi, bet ir tai gerokai mažiau, nei anksčiau. Visuomet ypač vertinau draugystę, bet draugų turėjau labai nedaug. Kiek buvo, tiek užteko, bet dabar iš esmės nebeturiu visai. Baigiau universitetą prieš porą metų (dabar dirbu namie), visi išsivažinėjo kas sau, su buvusia geriausia drauge susitinkam itin retai ir kuo toliau, tuo rečiau. Aš jos žiauriai pasiilgstu, bet ji manęs nelabai. Kur nors nueiti ar pasikalbėti - visiškai nėra su kuo, kine aš jau nebeprisimenu kada paskutinį kartą buvau ne viena. Vienatvė jau visai užgraužė, nebeturiu fantazijos, kur čia tų naujų draugų dar galima susirasti. Populiariausias patarimas tokiu atveju - susirasti hobį, pradėti vaikščiot į kokius nors užsiėmimus, taip draugų atsiras savaime, pagal interesus. Tai - pirmas dalykas, kurį padariau baigus univerą. Tebelankau kovos menus, nuo rudens iki vasaros - kalbų paskaitas VDU. Taip iš tiesų susiradau porą draugių. Tik su viena buvome porą kartų kažkur apsilankę apart bendrų užsiėmimų, bet ir jos dabar nėra ir nebus dar kelis mėnesius.
Žodžiu, žiauriai trūksta bendravimo. Gal yra žmonių, kuriems irgi trūksta kompanijos? Gyvenu Kaune, man 27 m. Galėtume susitikti, pasišnekėti, kur nors nueiti ar šiaip pasivaikščioti. O jeigu dar mėgtumėt ir fantastiką, tai būtų išvis... fantastika

Tiesiog su fantastikos gerbėjais bendrą kalbą randu lengviausiai.
tai man ir tas pat, turejau draugu po to issivazinejo kas kur ir likau viena, viena drauge 2 kart i metus atvaro pas mane ir viskas visalaik tunau namie, kartais depresija uzplusta.

as kine is vis tik karta buvau ir siaip nieko gero nemaciau, o su tevais kai buvau maza isvis niekur nevaziavom. tai vat taip mano gyvenimas, dabar kai man 22 tai ypac sunku.
Papildyta:
QUOTE(Silvernight @ 2010 08 06, 11:12)
Nesu nei koks bjaurus žmogus, su kuriuo sunku sutarti, nei ką, gal tik kiek drovi, bet ir tai gerokai mažiau, nei anksčiau. Visuomet ypač vertinau draugystę, bet draugų turėjau labai nedaug. Kiek buvo, tiek užteko, bet dabar iš esmės nebeturiu visai. Baigiau universitetą prieš porą metų (dabar dirbu namie), visi išsivažinėjo kas sau, su buvusia geriausia drauge susitinkam itin retai ir kuo toliau, tuo rečiau. Aš jos žiauriai pasiilgstu, bet ji manęs nelabai. Kur nors nueiti ar pasikalbėti - visiškai nėra su kuo, kine aš jau nebeprisimenu kada paskutinį kartą buvau ne viena. Vienatvė jau visai užgraužė, nebeturiu fantazijos, kur čia tų naujų draugų dar galima susirasti. Populiariausias patarimas tokiu atveju - susirasti hobį, pradėti vaikščiot į kokius nors užsiėmimus, taip draugų atsiras savaime, pagal interesus. Tai - pirmas dalykas, kurį padariau baigus univerą. Tebelankau kovos menus, nuo rudens iki vasaros - kalbų paskaitas VDU. Taip iš tiesų susiradau porą draugių. Tik su viena buvome porą kartų kažkur apsilankę apart bendrų užsiėmimų, bet ir jos dabar nėra ir nebus dar kelis mėnesius.
Žodžiu, žiauriai trūksta bendravimo. Gal yra žmonių, kuriems irgi trūksta kompanijos? Gyvenu Kaune, man 27 m. Galėtume susitikti, pasišnekėti, kur nors nueiti ar šiaip pasivaikščioti. O jeigu dar mėgtumėt ir fantastiką, tai būtų išvis... fantastika

Tiesiog su fantastikos gerbėjais bendrą kalbą randu lengviausiai.
bet tai vaikina gal turi?