Kaip praleidome savo dieną šiandien?

Ka tu rasei apie videkus, as prisimenu, nors rasei daug nesamoniu ir netiesis( videkas/ 2 kamb butas Kaune).

Tai tavo exe prisiziurejo porno ir tave paliko . Cia pagal tavo logika.

senos/jaunos nerasykit nesąmonių. aš negaliu žinoti kas ir kaip buvo jusu vaikysteje. mūsų skiria ne vienas dešimtmetis.
trumpai drūtai Laiminga vaikyste-geroves ir ateities pagrindas. Laimingas nenesioja ir nekaupia visa gyvenima nuoskaudu kaip akmenis užantyje.
Skaityti vaikams elektronines knygas irgi nesveika, kai dabar pilna popierinių. Be to mano vaikai lanko informaciniu technologiju bureli. Tai kas tinka jusu šeimos jaunimui, netinka mano vaikams.

[quote=uarda,2020 06 21, 12:13]
Jus budama 6-10m. ieškojote Solzenycino knygų? Iš kur žinojote apie tokias, būdama vaikų?
Aš tokiu metu net nežinojau apie jų egzistavimą. Skaičiau
Astridos LINDGREN, KIPLINGA IR T.T.
[quote=Moonte,2020 06 21, 13:26]
Mano tevam reikejo uzrakinti knygu spinta, nes perdaug informacijos. Ir jei, vaiksyteje sugebejai neapsiriboti kaip tasmta Kiplingo Maugiu, cia jau pagiezingumas garantuotas.
Skaitymas zmogu moko mastyti, neapsiriboti vien knygos turiniu.
[quote=Moonte,2020 06 21, 23:27]
Idekite mano citata, kad as Solzenicina skaiciau budama 6-8.
[/quote]
tai ką jūs man, 6-8 metu vaikui, siūloete skaityti? na kaip supratau, Kiplingas, Lindgren ir panašūs autoriai netinka.

Ka as ten tokio rasiau
nors viena pacituokit, na pvz apie tai koks geras buvo Stalinas, koks kurortas buvo gulagas ir panasiai.
Kodėl jus taip reaguojate? na gyveno kazkas gerai, turėtumėte pasidžiaugti.

Tai kuek tau metu, jei atsimeni sovietmecio sudinus dazytus krepsiukus ur grybukus is turgaus prekeiviu?

O kam tau reikia žinoti, kad issigalvotum visokias nebutas istorijas
90 -92 mm. tikrai buvo

1990-1992 m.? Jūs čia rimtai? Gal pamenate, kada atstatyta Lietuvos nepriklausomybė ir kada galutinai sugriuvo SSRS?

Šiaip jau, dar 1985 m. buvo leista steigti kooperatyvus ir atsirado "ūkiskaita", ir to, ką turguose ir parduotuvėse laisvai pardavinėjo 1990 m., kokiais 1984 m. galėjai gauti tik "iš po skverno".

Kalbant apie knygas, vėl gi, "glastnost" prasidėjo nuo 1985 m., kai pradėtos leisti knygos tiek suaugusiems, tiek vaikams, kurias 1984 m. galėjai gauti tik "samizdato" formatu.

Jei, poniai, pofig kiek kam metu, tai ko pastoviai juos akcentuojate. Na islaikykite savo pozicijos testinuma.

Idomu, kaip jausumtetes, kai nuzudo jusu mama, teva, mociute, vaika... Jusu, ne mano. Mano skausmas del netekties, jums yra svetimas. Empatijos, ponia, turit neperdaugiausiai, sociopatai irgi tuo pasizymi.

Itariu, nenesiotis gelos, nejausit skausmo, del netekties artimo, jusu zodziais tariant - akmens uzantyje. Is serijos, vienu daugiau kitu maziau. Ar galimai dziaugsites, kad kojas pakarate, maziau ruspesciu... Ka as zinau, visko galima tiketis is zmogaus, kuriam artimuju netektis yra kazkoks balastas, akmuo uzantyje net nevertas demesio, pasirodo gelos jautimas der artimo zmogaus praradimo, anot jusu neva traumuojantis zmogu.

VA man pasidare idomu, va is kur tokie zmones imasi kaip tamsta, jautrus kito skausmui, netekciai, zmoniu mirciai, kaip kirviapentis. Cia tamsta is dideles laimes, ar meiles, tokia ne empatiska?

Mano vaikai yra suauge, jie renkasi ka nori. Elektronines knygos, keliones metu, puiki alternatyva. Mes turime jau trieju kartu sukaupta biblioteka. Siuo metu, svarstome, dali jos padovanoti kokiai nors bibliotekai.

O informaciniu technologiju burelis yra popieriniu leidiniu formate? Kitaip bus baisiai nesveika, kaip ir elektronines knygos




Ponia, nebutu istoriju isgalvotoja esate tamsta.

Kad ir pastovus vogravimas del mano vaikysteje patirtu tariamu traumu. Ir nieko. Sazines kazkaip tamstai negrauzia?

O Asaka puikiai tamstai oponavo. Faktais, jokiu isgalvojimu



Tuoj pat begu cituoti, neturiu ko veikti. Tamsta nepasizymite, pries etikeciu klyjavima, ar tariamu traumu, ieskojime remtis oponento parasytu tekstu... O i atlapus kibti, ziuriu greita...

Dar karta parasysiu. Kaip kalbame apie sovietinio rezimo negandas, padarytas nieksybes, ne as, o jus, linkusi ji painioti su savo vaiskytes atsiminimais, suprask, anais laikais gera gyventi buvo...

Tdel ir reaguojama, kai mesla bandoma sumaisyti su medumi. Medus jei ka yra vaikyste, tik del Dievo meiles nesupraskite tai pazodziui, tai alegorija.

Taip, pritariu, gana neisranki. Budama 6-8 m. tikrai Solzenicyno neieškojau, net nežinojau, kad tokios knygos egzistuoja. tai gal jusu mamos vaikysteje taip ir buvo, prie ko cia as? As nerasau apie pokari! kad būtų aiškiau, kalbu apie 88-90 mm.. Mano vaikystėje bibliotekose (tiek viesojoje, tiek mokykloje) lentynos luzdavo nuo knygų-ir Proisleris, ir London, ir Kuperis etc.. Netgi dabar, toje pacioje bibliotekoje, knygu daug mažiau. Jus net nesuvokiat, as kalbu apie kita laikotarpi.

As irgi apie pokari nerasau. Ne visos cia nares tokio amziaus, kad tevai pokario metais gime.

Mano mama man pasakodavo, kad budavo sunku gauti knygu. As dabar nepasakysiu kokiu butent, nes cia mano vaikystes prisiminimai, tad pavadinimu nezinau, bet man daug knygu pirkdavo (jau po nepriklausomybes atgavimo) ir visada budavo gaida, kad to nebuvo, ano nebuvo. 

  Man pvz labai juokinga Daktaras Aiskauda. Gi cia aiski kopija Daktaro Dolitlio. Sovietai savo versija sukure, kad ginkdie vaikai neskaitytu vakariecio rasytojo. Komiska.  Daktaro Dolitlio knygas vaikams pardavinedavo? 

Idekite mano citata, kad as Solzenicina skaiciau budama 6-8. Filmas tai kito zmgoaus kurinys, nieko bendro neturintis su Jumis ir musu diskusija, ir neva tamstos isryskintom mano traumomis. As klausiau tamstos nuomones. Trumpai drutai, be fanaberiju. Papildyta: Kokia tragedija, kokie netinkami oponentai, as ir jos mama persenos, ji pati per jauna, mat nezino... Retai, bet naudojuosi bibliotekomis, literaturos per akis, ir dar truputuka. Mano seimos jaunimas didumoje skaito elektronines, kurias galima laisvai isgyti, tarp kitko yra ir nemokamu, jei yra noras skaityti. Bet kokiu atveju, norinciam skaityti, jokiu apribojimu nera. Kai sovietine cenzura, drastiskai varze zmogaus teise rinktis ka skaityti.

Kai as jau savarankiskai Lt i biblioteka eidavo - budavo ten knygu. Jau nepriklausomais laikais. Bibliotekos deka perskaiciau naujas Ivanauskaites knygas. Budavo labai sunku gauti, nes vis kazkas paimdavo, bet imanoma. Keista, kai Uarda sako, kad dabar bibliotekose knygu maziau. Mokyklini kursa irgi visa is ten perskaiciau.

 Laimingas nenesioja ir nekaupia visa gyvenima nuoskaudu kaip akmenis užantyje. Skaityti vaikams elektronines knygas irgi nesveika, kai dabar pilna popierinių. Be to mano vaikai lanko informaciniu technologiju bureli. Tai kas tinka jusu šeimos jaunimui, netinka mano vaikams.

Nuoskaudu ir nereikia kaupti, nesiotis. Jos tiesiog yra, atminties neistrinsi. Yra seimu kur SSRS rezimas buvo priimtinas ir patogus. Maniskiams nebuvo. Visi sako, kad dabar geriau gyvena. Mano ne tas amzius, kad as Chruscviovo laikus prisiminciau, bet seimoje visada buvo aiskiai snekama apie apsimetinejima, slapcia svenciamas Kucias, idiotiskas eiles del prekiu, cenzura, persekiojima ir t.t.

Tiesa, mano pradiniu klasiu mokytoja buvo tremtine. Pries svarbias Lietuvai dienas ji mums pasakodavo apie Sibira. Apie traukini, mirtis, kaip nesdavo vandeni kibirais per sniega vaiku budama ir t.t. 

 

Kuo nesveika elektronines knygas skaityti? Gi yra skaitykles, ju ekranai nesviecia, akims tas pats kas popierius, telpa n knygu ir skaitykles zaidimams nepanaudosi. Yra tik viena funkcija - knygu skaitymas. Tiesa, ekrana galima apsviesti, jei yra noras, bet retai labai tuo naudojuosi.