QUOTE(samsam @ 2009 12 30, 03:48)
Maniski megsta manu kose. Anksciau kazkaip matyt nesigilino, bet kai paugejo gavosi toks juokas. Klausiu jo "ar valgysi manu koses?" o jis bezaizdamas atsako '' gerai valgysiu tos tavo koses' 
Po keliu dienu vel klausiu " valgysi manu koses", o jis klausia "kodel ta kose vadinasi tavo?" 
P.s. manu kose - mano kose
Po keliu dienu vel klausiu " valgysi manu koses", o jis klausia "kodel ta kose vadinasi tavo?" P.s. manu kose - mano kose
Aš jau praradau viltį - bent kol kas - išaiškint, kad tai ne "mano" košė, o MANŲ košė. Būna, kad kai močiutė pasiūlo išvirti manų košės, mergina užginčija: "čia ne tavo košė, čia mamos košė!!" Aš jau net juokais tą košę ir pati pradedu vadinti MANO KOŠĖ.
Panašiai - su česnakais: vadina "snakais" (čia - snakai), kaip ir "čebatus" - tiesiog batais, tik šiuos dar galima pavadinti "guminiais batais", o kaip pavadinti kitaip "česnakus"???
Papildyta:
Dar prisiminiau neseną situaciją: žaidė su močiute, bet kažkuriuo momentu (girdžiu iš kito kambario, mažoji sako pakeltu balsu): "močiute, nenoriu tavęs!" Mano mama apsisuko ir eina. Mažoji sumetė, kad šitaip ko gero praranda geriausią žaidimų partnerę, puolė bėgt iš paskos šaukdama: "močiute aš tave myliu labai!"
Ir dar: deklamuojam jai eilėraštį "mano batai buvo du, vienas dingo nerandu"
Iki tos vietos pasako teisingai, o paskui būna taip:
"aš su vienu batuku
negaliu niekur eiti pasivaikščiot"
Ir sakyk tu jai ką nori, o ji vis tiek "negali niekur eit pasivaikščiot".
