Kas lemia žindymo trukmę?

S.w.a.t., tu neteisi. Žindymo reikalus turi aktyviai spręsti ir valstybė, juk ji taip pat atsakinga už savo piliečių gerovę, negana susirinkti mokesčius ir nieko nedaryti.
O kas dėl žemesnio išsilavinimo, tiek galiu, tiek šviečiu, visų neapšviesiu, kaip ir kiti. Tam reikia aukštesnio lygio.Ir nereikia sakyti, kad "..nenusigrezk lietuviskuoju budu ir skeptishku poziuriu, svarbu tik ka nors apkaltinti..bet tik ne save...."
"...tad nematau as cia reikalo del to kaltinti gydytoju ir is ju kazko reikalauti...tai musu darbas tai is ju isgauti.." , "...o ne baksnoja..tipo Jus darykit ka nors..o as sone pasedesiu, palauksiu.."
Ta, kad žmonės suprastų, juos reikia "pastumti", suformuoti požiūrį aukštesniu lygiu., valstybiniu. Dabartinės mamos neturi iš ko perimti gerų tradicijų.
O kur čia reklamų nedalina? Tai čia KMU klinikos? Kitur situacija kitokia. Taigi, nereikia aiškinti, kad medikai ne prie ko.

As vis tik sutinku su s.w.a.t., kaltinti valstybe yra lengviausia, bet pradeti keistis reiktu nuo saves ir savo aplinkos. Yra tu kursu ir manau, kad pakankamai. Nescia budama nemazai domejausi, keliuose lankiausi. Jeigu busimos mamos pacios nesidomi zindymo klausimais, sunku jas priversti. O ir gimdymo namuose (gimdziau Mazylyje) niekas nekiso jokiu reklamu, o kaip tik stengesi padeti zindyti (zindymo pradzia buvo labai sunki). Misinuka siule tik ekstra atveju.
O pradeti gal but reiktu nuo mokyklu. Esu skaiciusi, kad dauguma vaiku nezino kokia krutu paskirtis, nes niekada nemate kaip mama zindo (arba vienturciai vaikai, arba mamos nezinde jaunesniu broliu/seseru).
Nors man tai keista, kad vis dar mazai mamu zindo, nes musu rugsejinuku forume mazai mamu nezindo ir tai del rimtu priezasciu.

O aš manau, jog IR ASMENS IR TAUTOS požiūris į žindymą yra labai susijęs su MEILE. O meilė žmogui ir jau gimusiam ar dar negimusiam vaikui labai stipriai tiesiogiai proporcingai susijusi su žmogišku intelektu. Ir ką gali žinoti, gal kaip tik to pas mus, lyginant su Skandinavijos šalimis, yra gerokai mažiau, ir gal būt ne tik valstybine/vyriausybine, bet ir platesne - bendranacionaline prasme.
Dar būna, jog ir esant galimybių ir potencialo, vietoje solidarumo, net ir bendraminčiai “pakaišo vieni kitiems pagalių į ratus”. Štai, pvz., man draudžiama čia net paminėti savo knygą, nors tai yra pirmoji išsamesnė monografija apie žindymą parašyta Lietuvoje... O, pavyzdžiui, estai jau sugeba ir eurus įsivesti, ir.. :



Taip, MEILĖS niekas nepakeis. Taip kaip ir žindymo kūdikiui ir jo mamai(!) niekas nepakeis be skriaudos jiems abiems.

Visoms supermamytėms
linkiu linksmų ir laimingų Naujųjų Metų!
Nuoširdžiausiai Jūsų,
Kazimieras Vitkauskas 

Įdomi diskusija čia užvirė, nes iš tiesų klausimas kaip ir esminis žindymo tema, apimantis daugybę kitų klausimų.

Visų pirma, truputį ne į temą - labai man keista, kad trinami gydytojo pasisakymai, kur jis pamini savo knygą. Aš suprantu, kad už reklamą svetainėje reikia susimokėti ir taisyklės yra taisyklės, bet ar nereikėtų prieš besąlygiškai trinant, atsižvelgti į konkretų atvejį? Tokį žmogų kaip gyd. Vitkauskas dar prieš jam čia prisiregistruojant reikėjo kviesti į konsultacijų skyrelį konsultuoti žindymo klausimais. Tikrai, jei jo įkvėpiančią knygą perskaitytų kuo daugiau besilaukiančių mamyčių, tuo mažiau žindymo problemų būtų. Be to, manau būtent to ir siekia gydytojas čia paminėdamas savo knygą - kad kuo daugiau mamyčių ją PERSKAITYTŲ, o ne nusipirktų, nes (žinant Lietuvos ekonominę situaciją) drįstu suabejoti, kad ji labai didelius finansinius turtus gydytojui atnešė... O moralinius tai tikrai - juk tiek daug jam dėkingų mamyčių.

Kol kas neišsiplėsiu su savo nuomone, bet turiu kelis pastebėjimus iš esančių pasisakymų.



Net nežinau, kaip komentuoti tokią mintį... Visada maniau, kad žindymas yra natūralus, iš gamtos atėjęs dalykas, o ne mokslininkų sugalvotas mados reikalas...



Kai laukiausi, nepasakyčiau, kad karštligiškai domėjausi kūdikių auginimu ir priežiūra, nelankiau jokių kursų. Tiesa, parsivežus mažą kūdikėlį namo, kokią savaitę namuose tvyrojo lengva panika, nes viskas buvo baisu. Bet kiekvienam atvejui viduje aš turėjau atsakymą. Tik iš pradžių bijojau to vidinio balso klausyti. Todėl puldavau skaityti viską, kas po ranka papuldavo, ir dažnai rasdavau informacijos, patvirtinančios mano nuojautas. Galiausiai supratau, kad mama vaikelį ir visiškai viena kur nors džiuglėse išaugintų, nes motinystė yra pats galingiausias dalykas pasaulyje - juk būtent dėl to žmonija gyvuoja jau tūkstančius metų - nes gamtos motinoms duota žinojimas, kaip užauginti naują žmogų. Ir labai gaila, kad pastaruoju metu, mamos tą žinojimą ima ne iš savęs, o iš tetų, anytų, interneto, gydytojų ir aklai jų klauso. Va tada ir prasideda problemos, o ypač tai atsiliepia žindymo trukmei...



Ir su šita mintim labai sutinku. Teko man daug mąstyti apie žindymą ir maitinimą mišinukais, nes savo bendraamžių temoj ne kartą bandydama patarti su problemom susidūrusioms mamytėms, ne kartą buvau ir užsipulta mišinukais savo vaikelius maitinančių mamyčių. Kartais gal ir aš ne tą žodį parinkdavau, o kartais tiesiog... Tada mąsčiau, kad taip, absoliuti dauguma žindymo problemų yra dėl nežinojimo, aplinkos poveikio arba nepakankamo noro - prie paskutinio punkto norėčiau stabtelėti. Jei mama nenori žindyti, vadinasi kažkas ne taip su moteryje užkoduotais natūraliais procesais. Vadinasi, ir visa kita, kas telpa į žodį motinystė, yra, pavadinkim, sutrikę. Jei mama nežindydama siekia patogumo, tuomet jai, matyt, patogu vaikelį kiaurą dieną laikyti gultuke apkarstytą žaislas ir anksčiau nei griebti žasiliuką, toks vaikas, matyt, išmoksta pats prisilaikyti buteliuką... Juk mamai, kuriai nepatogu žindyti, greičiausiai bus nepatogu ir dažnai nešioti vaiką, valandų valandas kantriai užsiimti su dėmesio reikalaujančiu kūdikėliu. Matyt, nereikia ir mokslinių tyrimų norint suprasti koks užaugs taip auginamas žmogus... Bet jei mamytė tikrai norėjo žindyt, ir dėl kažkokių nesusipratimų jai tai nepavyko, bet vaikelį ji myli be proto be galo, net maitindama buteliuku, glaudžia jį prie savęs, nešioja, myluoja, bendrauja - tikrai tikiu, kad toks vaikas augs stiprus ir savimi pasitinkintis žmogus, nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Labai gera reklama dabar vis pasirodo mamų žurnaluose, kur už pirmam plane esančio buteliuko kažkur "horizonte" matosi mama. Nenutolk - skelbia tos reklamos šūkis. To ir norėtųsi palinkėti visoms mamytėms - nenutolti, net jei nuo vaiko ir skiria buteliukas. Ir žinoma, stengtis būti taip arti, kaip pati gamta sutvėrė - susipynus stebuklingom pieno gijom

Beje, su visa pagarba gydytojui, norėčiau atkreipti dėmesį į atsakymą Indicai - gyvas pavyzdys, kaip nematant žmogaus ir negirdint jo intonacijos galima ne taip suprasti "Jūsų draugė irgi rūko" - na juk paveikslėlis prie žmogaus vardo nenusako jo gyvenimo būdo Ir aš labai tikiu, kad nuostabi beveik dviejų metukų mergytės ir dar vieno mažylio besilaukianti mamytė iš tiesų gali neturėti laiko visko skaityti. O klausimas, manau, buvo užduotas nuoširdžiai, o ne bandant prikišti, kad va tikrai būna, kad žindyt neišeina. Nes juk tikrai būna... kad ir iš nežinojimo. O Indica galėtų būti ne tik žindymo, bet ir kitais motinystės aspektais didelis pavyzdys mamoms


Dar norėčiau apie gydytojus ir gimdymo namus pasisakyti. Gimdžiau VGN - praėjus kelioms minutėms po gimdymo akušerė mano mažylį man padėjo šalia, parodė kaip maitinti ir pasakė: matau, kad jūs žindysit ilgai ir sėkmingai. Kokie svarbūs ir reikšmingi tą akimirką buvo šie žodžiai!

O štai kai po kelių dienų į namus atėjo pediatrė ir jai pasakiau, kad mažiukas valgo beveik nuolat, ji man liepė duoti vandens su gliukoze... kokią lemtingą klaidą galėjau tada padaryti... Vyras nulekė po jos vizito į vaistinę ir supirko viską, ko ji sakė (be gliukozės dar visokių bakterijų, arbatėlių...). O aš žiūrėjau į tuos pirkinius ir verkiau, nes nieko be savo pienelio nenorėjau mažyliui duoti. Visos tos dėžutės iš vaistinės, įskaitant buteliuką, stovi iki šiol nepraplėštos Sūneliui dabar 3,5 mėnesio, be pienelio yra gavęs tik vitamino d, nes man niekaip ranka nekiltų į tokį natūralį organizmą kišti tai, ko jis visai neturėtų gauti. Aišku nežinau, kaip elgčiaus, jei mažiuką kamuotų diegliai ar kitos bėdos, bet dabar jis auga sveikut sveikutėlis.

Tai va ką norėjau pasakyti - patarimus ir informaciją reikia mokėti atsirinkti, perfiltruoti ir pirmiausia per savo motiniškos intuicijos filtrą

ar tai tiesa? (paryškintoji dalis) labai tikėjau, kad galiu žindyti savo mažylį ir mums sekasi, jau beveik 7 mėnesius maitinu pati ir esu nusiteikusi pozityviai tik toliau, dabar reiktų primaitinėti, tačiau vaikas visiškai nenori daržovienių, tiesiog plėšia drabužius, siekia krūties. Man ilgai žindančios mamos pataria nesijaudinti, sako, kad MP vistiek pagrindinis maistelis, o prie košių galim po 1-2 šaukštelius pratintis, Tačiau, jeigu tai, ką rašo tanler, tiesa, tai taip išeina, kad tai, jog aš maitinu MP, nereiškia, kad mano vaikas pavalgo? čia kažkaip sumaišyta viskas

Visiškai sutinku su Justesea, kad būčiau turėjusi šią knygą kai maitinau pirmagimę būčiau išvengusi daug klaidų ir dovanojusi savo mergytei kur kas daugiau nei mišinio buteliuką. Dabar taip pat turėjom problemėlių, tad juodą minutę, kai manydavau, jog viskas, pasiimdavau gyd. Vitkausko knygutę ir skaitydavau, kaip kokią maitinimo Bibliją ir man padėjo- susikaupiau,susitvardžiau, pasikroviau teigiamos energijos ir išbridom iš krizių. Didelis nuoširdus ačiū

O prisidedant peie diskusijų norėčiau pasakyti taip- pati gimdžiau abu vaikus skirtingose ligoninėse, pati esu medicinos studentė, tačiau tik įsitikinau, kad kas popieriuje, tas ne realybėje. Ir lankstinukuose, ir per paskaitas mums deklaruodavo, esą tokia ir anokia ligoninė draugiška motinai ir naujagimiui, skatina maitinti pačioms, gimdyti natūraliai ir pan. Bet tai tik žodžiai Jau praėjus 4-5 valandoms po gimdymo mano vaikelis pradėjo kažko nerimauti, verkti, akušerė iškart pasiūlė atnešti mišinio, esą aš neturiu pieno gerai, kad aš turėjau nusiteikimą, ryžtą ir žinias, tad atsisakiau. Praktikos metu su akušere įėjome į palatą, kurioje dviejų parų mažylis neėmė mamos krūties, mama su tėčiu abu net sušilę bandė visaip įkišti spenelį, bet nepavykdavo, o akušerė replikavo- tai gal nebandykit, vistiek nugrauš, nuvalgys, įsimes infekcija, operuoti reikės...Mama (gana jauno amžiaus) labai nusigando, vyras dar labiau, tada jie ėmė abejoti ir sutiko, kad akušerė atneštų mišinuko. Akušerei išėjus, padėjau mamai nuraminti vaikelį, pamokiau, kaip priglausti prie krūties ir mažylis ėmė springdamas traukti, pienas upėm tekėjo...atėjusi akušerė buvo nepatenkinta- ar žinote kodėl? todėl, kad sugaišo laiko gamindama mišinį jokio džiaugsmo...Bet džiaugsmo patyriau ir mažylis, ir tėvai ir aš, tikinti, kad tėvai negirdė mišinio mažiui bent jau pirmosiomis dienomis.
Ką norėjau pasakyti- ogi tai, kad popieriuose labai gražiai aprašyta, lankstinukuose gražiai nupiešta, bet realiai niekas neskatina, niekas nemoko, niekam neįdomu iš medikų pusės ir tai liūdniausia.....kaip minėjau, mažiau dvi didelias gimdymo įstaigas tiek kaip pacientė, tiek kaip personalo dalis, tikrai taip yra...ir pati pagalvojau- jeigu ne mano pačios nusiteikimas, gyd. Vitkausko knyga, interneto naršymas, tikrai nežinočiau kaip ir ką daryti

O gal ir visai į temą. Jeigu pripažįntume tą knygą esant ne tik šiaip preke, o ir žinių apie žindymą nešėju/pertekėju, jos pasklidimas tarp tikslinių skaitytojų (kurių daugiau, negu bet kur kitur, apsilanko supermamoje.lt), o ne pasilikimas apdulkėti sandėliuose, gal net ir galėtų didesne ar mažesne kruopelyte LEMTI ŽINDYMO TRUKMĘ šioje šalyje.

Labai atsiprašau Jūsų ir Indicos, kad kažkaip iškart nesupratau, jog ji pati yra savo pasirinkto paveikslėlio priešingybė. Mat, aš, su savo labai ribotomis galiomis prieš Dievą, Gamtą, Technologijas ir ypač gerbiamą Moderatorę, naiviai tikiu tuo, ką matau, ir pats sau išsirinkau atitinkamą paveikslėlį

Ir man keista del tu zinuciu trynimo, paskaitau kitas temas, tai taip buna ne i tema nuvaziuja ir su keiksmazodziais ir izeidinejimais... ir nieko nieks netrina,, o cia zmogus padeti nori.....
As ir nematau cia jokios reklamos, cia zmoniu svietimas, tai skirtingi dalykai, juk daug info galima rasti nemokamai svetainej www.zindyk.lt Juk cia ne kazkokie zaisliukai vaikams....
Manau kuo daugiau zmoniu pasieks si informacija , tuo geriau bus visiems, ir www.supermama.lt jei prie to prisidetu , tai tikrai nieko neprarastu.
Ir man tikrai atrodo ,kad si knyga turetu buti privaloma perskaityti mokykloje, jau kokioj 9 klaseje

Va butent, o Lietuva, deja, drisciau pavadinti nepalankia salim vaikams. Isvykus gyventi i Airija ir gristant karts nuo karto , tai labai ryskiai matosi. Nepagarba nesciosioms, mamoms su kudikiais lydi visur nuo atobusu iki parduotuviu ir net polikliniku...Airijoje paaugliai padeda, atidaro duris, vyrai sustoja uzkelia vezimuka jei reikia...Ivairiuose istaigose padeti zaisliukai vaikams. ir aplamai vaikais visi dziaugiasi, nesciasias sveikina taip Lai Dievas tave laimina Llietuvoj as daug girdejau ,kad vaikai tai vargelis, kazkoks trukdis, kur eini labai mazai ,kas yra padejes, atvirksciai bando uzlysti eilej, nustumti i sali.... Dabar dar paskutiniais metais kazkaip daugiau leliuku atsirado, o kai gime sunus, net mieste moteriske stebejosi , sako vaje koks maziukas (jam buvo apie 1 men)sako seniai toki bemaciau....
Nors del zindymo dar palyginti Lietuvoj daug kas zindo,nors bando nors pirmus menesiukus zindo, nors sovietiniais laikais buvo kvailos taisykles ivestos i gimdymo namus ir del zindymo, bet kazkaip neteko girdeti,kad kas sakytu, jog zindymas prasciau nei misinukai...Bet kas man baisiausia, kad matau ,kaip lietuves greitai vejasi vakarus ir vis nenaturaliau maitina vaikus. jau drauges sako, kad lengviau duoti nupirkta vaiku maisteli , nei padaryti paciai, o tai veda ir i toki mastyma, kad lengviau nupirkti misinuko, nei terliotis su zindymu, deja....

Nieko tokio, iš tiesų ir aš pati ne kartą forume esu klaidingą nuomonę apie žmogų susidarius... Bet šį kartą, žinodama, kad Indica tikrai nerūko ir iki šiol žindo savo beveik dviejų metukų dukrelę, nors jau greit gimdys antrą vaikelį, norėjosi pataisyti klaidingą įspūdį
Papildyta:


* Dieve, kaip gražu...

**Bet va šitą labai sunku suprasti, juk tikrai su mišinukais yra gerokai daugiau terlionės ir gerokai daugiau laiko susigaišta nei žindant! Mane net nupurto pagalvojus, kad naktį reikėtų keltis, šildyt, visiškai išsibudint... O dabar pusiau miegodama, pusiau miegantį žvirblį pamaitinu ir toliau sau miegam už rankučių susikibę

Tame ir esme,kad misinukais maitinant nebutinai mama maitina yra aukles, mociutes, tevai...Ir taip maitinant vaikai daug ilgiau miega nakti ,katais net visa ismiega arba bent anksti pradeda nebesikeklt, o va zindomi ir virs 2 m dar vis nakti keliasi O kai tiek technikos aplink, tikrai nedidelis dabas tuos buteliukus suruosti Buteliuka isvalgo per 10 min, mano vaikai zinda apie valanda ,dvi, o pradzioj is vis nera nei padzios, nei pabaigos. Dar mitas ,kad pazindyti galima visur , visada, tikrai ne , vien aplinkiniu neigiama nuomuone i zindyma viesai apsunkina tai, jau nekalbant ,kad pvz mano vaikelis jau virs 6 men tiesiog viskuo aplink per daug domedavosi ,kad pavalgytu, o paskui is vis pervagdavo ir dar sunkiau budavo pazindyti, geriausia vieta budavo musu masina. Ypac sunku kur toliau vaziuojant arba turi issimti vaikeli is kedutes ir taip vaziuoti arba sustoti , o jei sustojineji, tai kelione gaunasi labai ilga. As kai viena vaziuodavau su kudikiu tik apsipirkti i miesta, LT gyvenom uz miesto apie 25 km, tai uztukdavau visa diena, vien nuvaziuojant reikdavo bent viena kat sustoti pazindyti , i viena puse gaudavosi apie 1,5 val kelione ...O su bonkute be problemu pamaitinai ir ramu 3 val. Maciau kaip be poblemu restoranuose , lektuve pasildo kokioj mikrobangej i fsio. Dar buna nugrausti kitoms speneliai, mastitai ir t.t. Taigi jei pe daug nesidomi sveiku gyvenimu, sveika mityba ir jei nera meiles vargiai eitu tam pasirysti...va taip kitoms gana sekmingai pradejus po keliu men dingsta pienukas

zindymo trukme lemia labiausiai noras ir dar, aisku, zinios. bet labiausiai jaunoms mamytems truksta motyvacijos.