Kas lemia žindymo trukmę?

Mano ugis 154 ir svoris 42kg nieko nesuklydau tesiog judriai gyvenam

Turiu pavyzdi kaip musu draugu vaikas zindomas buvo gan daznai ir ilgai, mama tesiog negalejo niekur iseiti, kai atejo laikas darzeliui...Vaikas labai sunkiai adaptavosi, ateidamas i darzeli tesiog susispausdavo kampe ir ka tik tos akletojos nebande daryti jis neprimdavo jokio svetimo zmogaus. As tikrai nenoreciau kad vaikas ant tiek butu prisiryses prie manes.
Papildyta:

Norejau todel ir maitinau vaikus savo pienuku. Tik kitu budu. Bandziau nekarta pereiti prie naturalaus maitinimo, bet vaikas pasidarydavo irzlus per tas dienas, blogai miegojo ir t.t. Kai pamatai akivaizdu skirtuma supranti kas yra tavo vaikui geriausia Be to pieno sumaziedavo per pus ir jau toliau pientraukio pagalba atstatinejau ta kieki gerdama arbatu zyndyvems, laktogona mlekoina ir t.t. Po savaites viskas vel susitvarkidavo.

P.S. Nereikia aiskinti kaip gaminasi pienas esu nemazai skaiciusi apie tai ir daug domejausi sia tema
Papildyta:
Su visom mergytem turejauta pacia problema.Antra diena po gimdimo ejau akuseriu prasyti issterilizuoti pientrauki, jos i mane ziurejo tokiom akym ir sauke jokiu budu ! Ateje apziureti mano krutynes liepdavo staigiai imti pientrauki, nes antros dienos pabaigoje uzkildavo temperatura ir krutyne budavo akmenine.Visada yra isimciu, bet labai norint gali pasiekti daug ka

negailėkit tų vaikų, išauga gana greitai dauguma tokį "ištisinį valgymą". Kai išmoksta žįst ir šiek tiek paauga (bent jau maniškis ~3 mėn) pradeda valgyt tvarkingiau pagal savo grafiką ir nebereik kabėt labai ilgai. Ir dėl pirštukų, tam tikru momentu viskas eina į burną, ne tik daiktai, rankos, kojos. Visa tai normalu ir gan greit praeina taip pat. Mane visi vis gąsdino kad va, vaiko pirštai burnoje, o aš neėmiau labai į galvą ir tai tebuvo gal 2 savaičių etapas (prieš išdygstant dantukams). Sėkmingai auga mano vaikas be čiulptukų, buteliukų ir šiaip nieko burnoj nelaikydamas, nors pirmą mėnesį turbūt didžiają paros dalį praleidom kartu lovoje besivoliodami (o ir kur tokį mažą kūdikėlį reik tampyti?).

Ir aš visai ne natūralistė, tiesiog naudojuosi tuo, ką man davė gamta. Lygiai taip pat kaip natūraliai naudojuosi savo kojom ir rankom

Šitą postą ištikrųjų rašiau net ne jums, o toms mamytėms kurios DABAR beveik ištisai maitina ir galvoja ar tai normalu. TAIP tai normalu ir greit praeis

Labai teisingai pasakyta Vaikui valgyti mamos pienuką iš krūties yra tiek pat natūralu, kaip mums valgyti iš lėkštės, miegoti, vaikščioti ir t.t. Joks čia ne natūralizmas, tiesiog elementarus dalykas, iš kuriuo šiuolaikinėj visuomenėj padaryta neaišku kas... Ne be valdžios ir verslininkų pagalbos, aišku...

Žiūrint apie kokio amžiaus vaiką kalbama. Naujagimiui reikia gerokai ilgesnio laiko prie krūties, kad ją ištuštinti. Vėliau tarpai tarp žindymų gerokai pailgėja, tačiau net ir čia vaikas vaikui nelygu - mano pirmagimė 'kabodavo' prie krūties valandomis (bet tai man netrukdė būti 'mobiliai' - tam yra mamos rankos, vėliau vaikjuostės, kt.). Tuo tarpu sūnui užtekdavo vos 5-10 minučių, kad pasisotinti (beveik nuo gimimo).


Kokio amžiaus buvo tas draugų vaikas, kai iškeliavo į darželį?

Mano 'gyvas' pavyzdys toks: mano mažoji pradėjo lankyti mokyklėlę būtent šiomis dienomis, būdama tam pasirengusi, t.y. 3 m. 7 mėn. Ji lyg šiol gauna MP , tačiau toli gražu nėra tokia neatskiriama nuo manęs. Tiesiog reikia neskubėti išsiųsti savo vaiko į...suagusiųjų pasaulį.

parvaziavus namo, mano dukryte galejo po 1,5 val valgyti.
Gydytoja pasake, kad tai blogai, tipo nera pieno ir reikia primaitinti tada ir prasidejo musu bedos

Ačiū mamytėms už pasidalintą nuomonę ir už nuorodą Iš tikro paskaičius, pagalvojau, kad mažiukas jau labiau pradėjo domėtis aplinka, žaisliukais, kramtukais ir pan, greitai pradės sėdėti, šliaužioti ir turės įdomesnių užsiėmimų nei pirštukas, gal truputėlį apmažės... Valgyt leisdavau jam kiek norėdavo niekada neatimdavau, ir užmigdavo kartais, bet šiaip dabar jau pats mažiau benori kabėti ant (.)

Sakot kad turit problemų dėl sąkandžio- na dėl odontologų nuomonės aš tai jais taip nepasikliaučiau, nes pati vyresnėlį vaiką vedu tvarkytis dantų išgedusių, tai nuomonių iš skirtingų odontologų sulaukiu labai skirtingų, tai manau, kad reiktų rinktis kuo tikėt kuo ne Psichologija, ypač kas susiiję su vaikais, jų auklėjimu domėjausi ir domiuosi tikrai nemažai Jūs sakot kad vaikystėje čiulpėt pirštuką iki 6 metų, tai gana ilgas laiko tarpas, tai tikėtina, kad dėl to galėjo kilti sąkandžio problemų, bet ne visi vaikai taip ilgai turi šį įprotį, o kitas dalykas nereikėtų lyginti 5 mėnesių ir 5-6 metų vaiko. Vyresnio amžiaus vaikams, taip, dažnai dėl patiriamos įtampos, streso, dėmesio stokos ir pan, išraiška būna pirštuko čiulpimas, mokykloj- parkelių, flomasterių, pieštukų galiukų kramtymas, kartais net masturbacija, ir pan. Bet tai yra vyresnio amžiaus vaikams, taip jie iškrauna visą įtampą, ir tada- taip, reikia ieškoti kur problema.
Kažkas minėjo, kad 'mamos pačios prisidaro problemų', pas mus problemų tikrai nėra, tiesiog man iškilo toks klausimas kaip geriau pasielgti ir norėjau sužinoti gerbiamo Kazimiero nuomonę
Na o dėl sektų, natūralizmo ir visų kitų dalykų, tai manu visada buvo ir bus mamų kurios nežinia dėl ko, gal tai užslėptas pavydas, ar nežinojimas, bet bus nusiteikusių neigiamai tuo klausimu Gaila, bet didžioji dalis žmonių, yra tokio mentaliteto, kad jei kažko nesupranta ar nežino, tai ne tai kad išsiaiškintų, įsigilintų, bet tiesiog taip yra lengviau- pavadinti tai nesąmone, ir smerkti tuos žmones kurie galbūt daugiau supranta
Dėl didvyrių, tai taip, galiu tikrai nuoširdžiai pasakyt, kad aš didžiuojuosi savim, ir mano vyras didžiuojas... bet nesakau, kad aš didvyrė, kad tai kažkoks stebuklas, tą padaryti gali kiekviena mama, tik gal trūksta informacijos, supratimo, įsiklausymo į vaiką, aplinkinių palaikymo ir svarbiausia, aišku, NORO
Nepykit mamytės, tikrai nieko nenorėjau įžeisti, tik negalėjau neišreikšti savo nuomonės šituo klausimu

Neįsiskaičiau kiek mažyliui amžiaus, parašiau per griežtai šiek tiek, na mažiukui pirštukas aišku nieko tokio, dar ne tokius daiktus kramto, o va didesniam tai tikrai vienareikšmiškai negerai tas pirštas. Ir juo labiau jei jis burnoj ištisai. Mano draugė dabar irgi pergyvena nes vaikučiai bendraamžiai, apie 1,5m, tai jau darosi problema pirštukas, o soskės ji kažkada iš principo nedavė tipo natūralistė o dabar jau gailisi duotų bet vaikui nebeįdomu.... bėda ten tokia kad jie turi paskolą ir ji eina dirbt, dalį dienos, žodžiu vaikui elementarus mamos trūkumas. Per mažas dar. O odontologais nepasitikėčiau jei nebūtų 100 procentų nuomonė, įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų (chirurgai ortodontai ir visi kiti)-nes pastoviai stumiamas gomurys į priekį ir taip deformuojasi sąkandis... tarybiniais laikais visiems beveik dzin buvo o dabar daug žmonių net vyresnio amžiaus ateina pas ortodontus. O priežastys-taip, grynai psichologinės, vyresniems vaikams.
O išgedę dantys-tai yra dvi pagrindinės priežastys. Pirma jei genai geri gali daryt ką nori-nieko nenutiks. Jei silpnesni, tai bet koks kalcio trūkumas, bet kokia higienos bėda pridarys problemų. O higiena iki 7 metų privalo rūpintis išskirtinai tėvai. Beje svarbiausia ne pasta ir šepetukas o tarpdančiai. Žodžiu aukit

Miela Tanler,
tikriausiai sutiksite, jog be tų 10 min., per kurias iš buteliuko sugirdomas to buteliuko turinys kūdikiui, dar kažkiek minučių iki tol skyrėte to turinio paruošimui, pašildymui, o po pamaitinimo dar kažkiek minučių užtrukote buteliuko ir čiulptuko išplovimui... Per visą tiems reikalams skirtą laiką būtumėte puikiausiai pažindžiusi, tuo pačiu vaikeliui nusišypsojusi, jį pakalbinusi... Tai kur čia laiko sutaupymas buteliniu maitinimu? Be to, gali būti, jog visus tuos netgi Jums pačiai tikriausiai neįdomius darbus darėte nei būdama kartu su kūdikiu/vaiku nei su juo bendraudama...

Kaip gerai pasakyta

Atleiskit kad pasisakysiu aštriai dabar. Kokia forumo tema? kas lemia žindymo trukmę. Tai yra diskusijos, patirtis, kuri normalu kad pas visus žmones yra skirtinga. Tai kas tinka man nebūtinai tiks daugeliui, o gal kaip tik tiks. Tai yra priežastis kodėl žmogus ateina į diskusijų forumą, kad pasiskaitytų, pasisakytų, ir pasirinktų kaip JAM yra tinkama ir patogu, priimtina ir tt. Deja deja vietoj to kad kalbėtume kaip ten ir kas su tuo žindymu, susiduriam su pilna to žodžiu prasme netolerancija. Tanler maitina savo vaiką MP-tiesa kitokiu būdu negu liepia kai kurie čia esantys specialistai. Taip daro ne viena ir mano pažįstama mama. Ir daro taip ne todėl kad nenori kitaip, o todėl kad išbandė ir joms nepavyko, dėl vienos ar kitos priežasties. Ne todėl kad va tiesiog užsimaniau ir padariau. Ir nematau kuo ji blogesnė mama už mane, maitinančią tiesiai iš (.). Vaikai yra taip pat skirtingi. Pagimdžiau pirmąjį-tai buvo svajonių gimdymas prieš 15 metų, ligoninėje kuri siekė NPL, viskas vyko profesionaliai iš personalo pusės, su vaiko dėjimu man ant pilvo ir tt., ir sklandžiai iš mano pusės (2 nakties atvykau, sąrėmių beveik nejaučiau-tikrai neskaudėjo net su skatinamaisiais, 9 ryto stalas, po 15 minučių-ilgai lauktas sūnelis man ant pilvo, nemuštas per užpakaliuką ir nerėkiantis o tiesiog suraitęs įmantrią grimasą, pakniurksėjęs ir pažiūrėjęs į mus savo mėlynom akim, aš pati be jokių plyšimų komplikacijų ir tt). Žindymu niekas tada nedomino, kursų jei ir buvo tai nežinojau apie tokius, apskritai nebuvo SM ar dar kažko, bet ligoninėj skatino dėt mažiukus prie (.). Žindymas buvo juokų darbas, pabudo, pakeičiau pampersą, pamaitinau, miega 3-3,5 valandos. Ir taip visada, iki 2 mėnesių kol nebuvau priversta eitį atgal į univerą. Žodžiu nebuvo su tuo jokių bėdų apart miego trūkumo nes vaikas buvo kaip laikrodukas. Apie antrą gimdymą negaliu nieko pasakyt, mano parašai avatare viską pasako. Trečiojo laukiau ramiai-ta prasme sveikata nebuvo super bet mintys pakilime, lankiau VISUS kursus, labai tikėjau kad bus lengva gimdyt, žodžiu dvasiniai dalykai buvo aukštumose. Ir ką-neplaninis ekstrinis CP. Su žindymu-problemos, ne dėl CP-dėl super jautrių (.) ir super stiprios mergytės. Tiesa ritmas jos jau kitoks nei brolio-nereguliarus, būdavo prakaba kad ir po valandą. Gauna MP kada nori, naktį išmiega, būna kad neišmiega. Abu-mano vaikai, abu absoliuč skirtingi nuo pat pradžios. Turėčiau galą darytis dėl to kad naudojau antspenius (man labai padėjo), soskę, išvis kad vaikas bus durnesnis ir visokesnis nes nepagimdžiau pati o darytas CP. Mano brolio abi dukros turėtų mirt nuo kompleksų-abiejų vaikai gimė per anksti, neišnešioti, per CP ir dar viena iš trijų niekaip nežindo (.). Nusitraukinėjo labai ilgai MP, maitino, sesė jos tebemaitina, mažiukas išmoko (.) valgyt, pasisekė abiems susiderint, irgi yra ilgai žindanti mama. Tai dabar pagal kai kuriuos pasisakymus sprendžiant mes turbūt esam niekam tikusios mamos? nepakankamai natūralios? nesistengiam? ko mes tokio nedarom? Betgi žindom, maitinam MP, tik iki to tikslo atėjom šiek tiek kitu keliu negu teigiama idealistinėse teorijose. Dar kartą, kas lemia žindymo trukmę-LABAI DAUG DALYKŲ. Vienas iš jų-tolerancija ir nepasmerkimas, įsiklausymas į INDIVIDUALIĄ situaciją, o ne nuolatinis kalimas kad va tik taip ir ne kitaip. O būna KITAIP. BŪNA.
PS dirbu mokykloj. Daugelis mano mokinių nemaitinti MP iki kelių metų-jaunesni galbūt. Didžioji dalis turi puikius santykius su tėvais, gražios šeimos, intelektualūs, kūrybiški jaunuoliai, šilti tėveliai ir mamos. Yra ir tų, kitokių vaikų ir tėvų, kaip visada ir visur. Ne vien žindymas lemia vaiko ir tėvų prieraišumą, vaiko intelektą ar dar ką nors. Tad geriau vietoj kitų smerkimo ir griežto žinovo tono prašom pasidžiaugti paskutine rudens šiluma kartu su vaikai, ir bent kiek pravėdinti kategoriškas galvas. Ramybės

RSTT, grazios mintys.
Zinoma svarbiausia, kad vaikelis gauna MP (jei nepavyksta Gamtos sukurtu budu, tebunie tai buteliukas. Kaip ten bebut - tai nepalyginamai geriau nei misinys.)
Is tiesu mane asmeniskai 'uzkabino' ne tai, kad nepavyko ar nesiseke, bet fraze 'manes ilgas kabojimas prie kruties NETENKINO' ir tas paniekinantis tonas. Zinoma ir 'NETENKINO' priezasciu buna ivairiu, taciau konkrecioje situacijoje buvo kalbama apie patoguma MAMAI...Man labai liudna, kad daznai neatsizvelgiama i vaiko prigimtines teises ir poreikius ir 'puciama pries veja'.
O kitu nuomone/poziuris kelyje i zindymo trukme vargu ar turi itakos Nebent mama visiskai nesusivokianti savo situacijoje.

Būtent Nematau aš čia jokio smerkimo ir jokio griežto tono. Kiekvienas perskaitom taip, kaip skaitosi...

Jei mama turi nors kiek pieno, ji tikrai gali jo turėti tiek, kiek reikia vaikui ir gali mėgautis betarpišku žindymu. Kitas klausimas, ar mama to tikrai nori... Jei kažkam patogiau, maitinti iš buteliuko, na tai ką gi, čia to žmogaus pasirinkimas. O jei mama maitina iš buteliuko ir visur mato tik ją puolančius ir klijuojančius blogos mamos etiketę (nors tie visi tik nori patarti, kaip pereiti prie žindymo iš krūties, nes jiems atrodo, kad ta mama to kaip ir norėtų), na tai tada tokiai mamai reikia labai gerai savęs paklausti, ko ji iš tiesų nori ir kas jai svarbu. Nešneku apie čia aprašytas situacijas konkrečiai, šneku abstrakčiai, nes tokių atvejų tiek SM, tiek realiam gyvenime labai daug. Jei maitini iš buteliuko ir tau gerai, na tai ko tada lįsti į forumus dejuoti arba (dar geriau ) užsipulti maitinančias iš krūties. O jei tau negerai, tai ateini ir prašai pagalbos ir patarimus priimi adekvačiai, o ne su įsižeidinėjimais ir pykčiais. Realiai nepažįstu nei vienos maitinančios mamos, kuri jaustų pyktį ir pagiežą nemaitinančioms ir dar eitų į forumą ant jų putotis. O nemaitinančių tokių daug... kažkodėl... jos net ne sau adresuotus patarimus kaip sėkmingai žindyti, priima kaip asmeninį įžeidimą, išskaito visokius kaltinimus, smerkimus ir "išsivadina" bloga mama, nors tam patarime nei vieno žodžio net į tą pusę nebuvo...