Angeliukų mamytės

Nu tikiuos, kad mums pavyko, angeliukų mamytės, persikelt į naujus namučius
Papildyta:
Murmise, visada tavęs lauksim čia ir palaikysim. Kai jausi, kad reikia ir gali, užeik į šiuos namučius pasikalbėti. Stiprybės.

kažkaip simboliška - senus namus užbaigė naujo angelo Mama......

...Kai skauda Širdį, tą mažą raudoną, plakančią Širdį...aš verkiu, kaip ir mes visi... Aš svajoju taip pat, kaip svajoji tu, jis ar ji... Nors mano sparnai palaužti, o baltus skruostus teplioja juodas blakstienų tušas, aš vis dar esu aš - aš vis dar ta pati... Tik juodos tušo paliktos dryžės išduoda mane, taciau jos teišduoda tai, kad man sunku, kad aš sielvartauju,... bet niekas niekada negali jausti, kaip stipriai ir kiek gilus tas mano skausmas... Aš egzistuoju - tačiau ne taip, kaip noriu, aš juokiuosi, bet tik todėl, kad man gera matyti tuos, kurių veidus puošia šypsenos...O širdyje verkiu...verkiu tam, kad sielvartą nuplaučiau, tą ilgesį, tą nerimą... verkiu, už ji, už tave, ko gero už visus... Ir verksiu tol, kol mano ašaros dings... kol egzistuosiu, kol skaudės, kol mano širdis plaks...

Tikrai, kad širdis verks tol, kol nustos plakus..................

na va ir apsiverkiau....

tikrai beje ju tiek daug, kad jau net nebežinau ka ir be parašyti

...tarsi visa nauja karta butu atejusi...
paskaitau mergaiciu postus ir isplaukia is atminties musu pokalbiai....vaivos juosta, as, zydre, ajuka, bim, STT, laura, sigute s ir dar daug kitu...raminom viena kita, sluostem asaras ir pacios verkem...3 metai...ar kas nors pasikeite...taip daug kas, vienos vaikucius supuoja, kitos grizo i mokslus ir darbus, trecios jau po antra planuoja,bet daug kas liko...ilgesys, vis dar nuriedancios skruostu asaros netikeciausiose situacijose, tikejimas angelais, datos...
Bona pari as irgi daznai nebezinau ka parasyti, bet gal ir nereikia, kartais gal uztenka buti tuo ateities pavyzdziu, nebandant ta sviesia ateitim aprengti ju skausmo, ju gedulo, tiesiog parodant ,kad jinai ateis...

Kaip tu laikaisi? kaip tavo nuotaikeles?
Papildyta:
nepasiveikinau su jumis

sveikos viso mergaites
Sveikinuosi ir su nauja mamyte. Jei dabar daugiau nesiraso reiskia dar neatejo laikas, parasysi kai noresi, kai galesi....o mes lauksim taves griztancios.

Renciau kokios turetu buti neramios dabar tavo dienos...yra dalyku , kuriu negalim pakeisti, bet labai tikiuosi, kad tai ne tavo atvejis. O del datu tai pirmus pora metu ir as deliojau datas, o dabar visai vistiek, nesvarbu kada gims, svarbu gimtu, svarbu gyventu...Mano atvejis gal labiausiai paneigtu geru ir blogu dienu teorija. Abi mergaiciukes gimdziausi menesio 15 diena, viena graziai auga, kita virs debesu skraido taigi taisykliu manau nera, bet jei tas faktas tave labai neramina, kad gimdysi 17, tai pasiprasyk kitos dienos, tau paciau ramiau bus, pati zinai kokia galia kartais mintys turi... Labai laukiam is taves ziniu

Del sutampanciu detaliu: mano Amelija gime liepos 15 pries 5 metus xiukei sita diena atnese angela ... vaivos juosta susipazino su sandrynja dar ligonineje, nei viena nezinojo, kad cia susitiks.... , musu tarpe kazkada buvo mama vardu Bim: musu vyresneles skiria vos 3 savaites, tarp musu angelu tik du menesiai, trecia nestuma praradom savaites skirtumu...cia butu galima be galo be krasto vardinti...mums zinoti kodel taip atsitiko, mes ieskom desningumu, sutapimu, atsakymu i begalinius klausimus. Bet deja kai kurie klausimai lieka be atsakymu ir tie desningumai kazkada pasibaigia....

Jolantajolanta kaltes jausmas visame gedejime yra stipiausias ir labiausiai naikinantis. Ir patikek net netikeciausiose situacijose mes sugebam iskrapstyti kodel esame kaltos del susiklosciusios situacijos. Tavo berniukai istiesu yra beveik suauge vyrai ir niekiek nenuostabu, kad tu palikai juos net nepagalvodama, kad kas nors gali atsitikti. Reliai skesta ir suauge zmones, negi visa gyvenima butum laikiusi juos prie saves. Nesakau, kad tai likimas, ne bet tai ziaurus nelaimingas atsitikimas. Nelaimes atsitinka net ir mums matant. Jei butum zinojus, ar bent nujautus, akd taip gali atsitikti argi nebutum padarius visko, akd tik izvengti sitos nelaimes. ZINOMA BUTUM. Mes visos atiduotume gyvenima uz tuos mirusius musu angelus, todel nera cia kaltu, NEESI IR TU KALTA
dar viena sdalykas man uzkliuvo tavo poste...tu rasai, kad sunkiai dirbot del vaiku, del ju ateities, o dabar nnebera prasmes...JUS DAR TURIT GYVA VAIKA,KURIS VERTAS ATEITIES IR JUSU PASTANGU, KURIS VERTAS SVAJONIU IR JUSU MEILES., kuriam istiesu manau jus labai dabar reikai. Nezinau ka tu jauti Eiridui, tu praktiskai apie ji nekalbi. As tik galiu isivaizduoti kokia sumaistis tavo sirdyje. Bet tau reiktu atsakyti sau paciai i situs klausimus. Nes sakydama, kad nera del ko gyventi, tu neigi dar vieno sunaus egzistavima....

Ačiū už naujus namučius

Kažkaip dabar vis dažniau pagalvoju, kad kas lemta, to nepakeisi...mūsų gyvenimus tvarko kažkas dar be mūsų iš aukščiau, o mes esame tik maži žmogeliai atėję kiekvienas su savo tikslu...pasikartosiu ką man sakė gydytoja, kai išėjo mūsų Angeliukas:kiekvienas į šią žemę ateiname su skirtingu tikslu...ir turbūt, jei jau bus lemta, tai nepakeisim mes gimimo datos, kad ir kaip norėtumėme tą padaryti...net teko girdėti atvejį, kai praradus vieną vaikelį, šeima kito turėjo pagal terminą susilaukti 1.5 mėn. vėliau...ir ką jūs manot?....ogi, vaikutis pasibeldė į šį pasaulį anksčiau ir gimė beveik tai pačiai datai....
Papildyta:


aš irgi tikiu, kad mūsų angeliukai laimingi...todėl ir stengiuos neraudoti nuolat, nes gi kiekvienas vaikais nori matyti savo tėvus laimingus...mūsų Gabrielius bus visad mūsų širdyse... šiandien lėksiu pasidaryti savo angelėlio nuotraukytes, kurias spėjom padaryti...noriu įsidėti į albumą, kad jei nutiktų kas kompui, neprarasčiau vienintelės galimybės pažvelgti į jį... o jis toks gražutis tas mūsų angelėlis
Papildyta:
[quote=lairam,2010 08 12, 14:01]
kiekvienas gedi arba negedi kaip nori, kaip gaunasi ir panašiai. Bet man tie juodi drabužiai tai labiau spektaklį primena (aišku ne visada). Alia užjauskite ir gailėkitės manęs... O man nereik nei užuojautų, nei gailesčio. Nes visa tai neturi jokios prasmės. Bet čia tik mano nuomonė. pasikartosiu, kad kiekvienas elgiasi savaip...

pritariu dėl juodų rūbų..aišku, kiekvienas renkamės tą gedėjimo būdą,kuris mums priimtinas, tačiau, juokinga,kai žmogus rengias juodai nuo galvos iki kojų, o širdyje nežinia kas daros ir puikiai žinai ,kad prarastas žmogus jam nė motais
Papildyta:


aš kažkada skaitydama tavo mintis, pagalvojau apie tai kiek džiaugsmo tau buvo tą pirmą parą...pamenu, kai atsibudau po cezario naktį ir akušerės paklausiau ar mano mažučiui viskas gerai, ji atsakė, kad taip, nors tai buvo netiesa visą naktį išgulėjau svajodama,kaip ryte kelsiuos, glausiu savo mažutį....deja...
Papildyta:



nea, aš iš Kauno...o tu iš Panevėžio? kiek sako gydytojai, tai tokie atvejai kaip mūsų labai reti (1-2 proc. tikimybės, kad virkštelė prisitvirtina vaisiaus dangaluose), bet mes patekom į tą mažą procentą
gal kažką plačiau žinai apie šią nelaimę Panevėžy, nes man aktualu kokia galimybė,kad tai gali vėl pasikartoti....
Papildyta:



viskas bus gerai, laikom kumštelius už tave ir laukiam gerų žinių
Papildyta:


Sveika Murmise,
kol kas nieko ir nesakyk...ateis laikas, tada ir išsikalbėsi...drąsiai junkis prie mūsų...
man pačiai iš pradžių atrodė kažkas nenormalaus čia ieškoti paguodos, bet dabar džiaugiuosi, kad išdrįsau čia prisijungti ir angeliukų mamos mane priėmė... visos mintys čia priimtinos ir nėra nieko gėdingo išsakyt tai ką galvoji...niekas kitas geriau nesupras, kaip tik tie, kurie tai yra patyrę...
Galbūt dabar tau dar didžiulė sumaištis, bet patikėk laikas apgydo žaizdas, jos tampa ne tokios skaudžios būk stipri, galvok apie ateitį, nes tik tai padeda eiti pirmyn ir nepasiduoti
Papildyta:


man kažkaip kaskart pasidaro liūdna, kai mūsų namus papildo vis nauja Mama...negi, tai niekada nesustos...

Aš iš Panevėžio. Smulkmenų nžn, tik girdėjau, kad vaikiukas buvo pernešiotas, virkštelė apsivijusi apie kakliuką dukart, visi organiukai sveiki tik smegenys nefunkcionavo, nes matyt deguonies pritrūko. Labai liūdna...........

Labas rytas,

kzaze aciu uz naujus namucius
_________

monikam, labai grazu...iki asaru...
_________

Labai liudna kad musu vis daugeja...
_________

bicė, tavo postai, kaip visada griebia uz sirdies, taip graziai ir teisingai tu moki isdeliot mintis... Kai skaiciau apie sutapimus tai net siurpas per kuna ejo...