Įkraunama...
Įkraunama...

Angeliukų mamytės

Sesers dukrytės krikštynos rugsėjį nusimato, o mus i krikštatėvius kviečia, tuo pat metu, jei viskas gerai, ir leliuką planuojam pradėti. Tai vat ir baisu, kad viskas susideda, o sau mažutėlio norim kuo greičiau.
Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 08 20, 14:49)
Sesers dukrytės krikštynos rugsėjį nusimato, o mus i krikštatėvius kviečia, tuo pat metu, jei viskas gerai, ir leliuką planuojam pradėti. Tai vat ir baisu, kad viskas susideda, o sau mažutėlio norim kuo greičiau.


Nium jo... Aš dabar turbūt jau atsisakyčiau... Lyg ir netikėjau prietarais, bet dabar jau gal net ir tikėti pradedu... Ypač neramu, kai kalbama apie vaiko likimą ir net gyvybę...
Atsakyti
QUOTE(*ermita* @ 2010 08 19, 19:33)
dažnai apie tave pagalvodavau,kur dingusi,kaip laikaisi.

aš tikriausiai esu pakeliui į tą nelengvą gijimą.


Mano mintys irgi vis sugrįžta prie šito skyrelio mamų... Imu ir prisimenu tai vieną, tai kitą, tada atsiverčiu, paskaitau, lyg ir noriu parašyt kažką, bet po to kažkaip... nebeparašau. blush2.gif

Graži širdis ant tavo vaiko kapo... Mamos širdis... Tik gaila, kad tokioj vietoj... Ai...

Įdėjau į albumėlį ir maniškės paminkliuko nuotrauką...

Negaliu pasakyt, kad ir aš jau išgijau. Tik jau dabar, metams prabėgus, darosi aišku, kad tikrai ateis tokia diena, anksčiau ar vėliau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Egle C: 20 rugpjūčio 2010 - 14:18
Eglut, žiūrėjau į Tavo dukros vardą ir nejučiom prisiminiau eilėraštį iš mokyklinio vadovėlio:

Dar saulė miega. dar nebunda paukštis.
Dar kalbasi giria su dangumi.
Tokia tyla, kad pienės pūkas girdi,
Kaip šnabžda akmenėlis pakrūmy.....

Aš prisimenu savo vaikystės vasaras Prienų rajone.... tikros, kaimiškos, lietuviškos pievos su žolynų plotais, žiedais ir dideliais akmenimis... sėdėdavau ant jų kojas susikėlus, žiūrėdavau į gretimus ežerus... Per dieną akmenys taip įšildavo, jog sėdėti būdavo itin malonu... basom kojom, palaidais plaukais.... vaikiškai taip... mergaitiškai....

Norėtųs tikėt, kad ir Tavo Neringutė ant jo prisės....



Nors vėl.... rašau, o mintyse jau kita eilėraščio nuotrupa: "akmenėlis turi šaltą širdį......."
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 08 20, 15:37)
Eglut, žiūrėjau į Tavo dukros vardą ir nejučiom prisiminiau eilėraštį iš mokyklinio vadovėlio:

Dar saulė miega. dar nebunda paukštis.
Dar kalbasi giria su dangumi.
Tokia tyla, kad pienės pūkas girdi,
Kaip šnabžda akmenėlis pakrūmy.....

Aš prisimenu savo vaikystės vasaras Prienų rajone.... tikros, kaimiškos, lietuviškos pievos su žolynų plotais, žiedais ir dideliais akmenimis... sėdėdavau ant jų kojas susikėlus, žiūrėdavau į gretimus ežerus... Per dieną akmenys taip įšildavo, jog sėdėti būdavo itin malonu... basom kojom, palaidais plaukais.... vaikiškai taip... mergaitiškai....

Norėtųs tikėt, kad ir Tavo Neringutė ant jo prisės....
Nors vėl.... rašau, o mintyse jau kita eilėraščio nuotrupa: "akmenėlis turi šaltą širdį......."


Kas tu esi pagal išsilavinimą? Taip gražiai visad surašai viską wub.gif . Neseniai skaičiau tavo Vaivutės istoriją. Nuostabiai aprašei wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Gytis Paškevičius "Dukrai"

Ką manai dabar?..
Sarge ateities
Gal ir tu paverk
Ant peties...
Aš tave meldžiau,
mūsų neišskirt
laiko vis mažiau
Kaltėms išpirkt.

Tu taip toli...
Kad pasenau.
Gal naktimis girdi?
Kaip meldžiuosi tau.
Dar taip toli,bet visada
vakaro atspindį tu esi šalia.

Sau liepiau tikėt,kad sugrįši tu.
Iš kitos erdvės.Dangaus keliuu,
sarge negali nuosprendžio pakeist.
Ji jau pakely ji man atleis.

cray.gif
Atsakyti
QUOTE(lairam @ 2010 08 20, 15:49)
Kas tu esi pagal išsilavinimą? Taip gražiai visad surašai viską  wub.gif  . Neseniai skaičiau tavo Vaivutės istoriją. Nuostabiai aprašei  wub.gif  wub.gif  wub.gif



mokytoja smile.gif .
Atsakyti
Ir dar gal lietuvių?
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 08 20, 19:21)
mokytoja  smile.gif .



Vat man nuo pirmųjų minučių šioje temoje atrodė, kad tu mokytoja ax.gif... Ir dar, kad lietuvių kalbos ir literatūros smile.gif
Atsakyti
sveikutes merginos 4u.gif

nezinau nei nuo ko pradeti cray.gif rugpjucio 17 d. 13-43 h. gime musu dziaugsmelis, svoris 4100kg. 53 cm. biskuti parode ,leido pabuciuoti tuom musu susitikimas ir baigesi cray.gif tai tik siandien pamaciau, gavau paglostyti,palinketi stiprybes kad nepasiduotu ir kad sulauktumem pirmadienio planuotos operacijos cray.gif turim pacia sunkiausia yda kokia tik begalejo buti , manes i skyriu negulde nera vietu ir remontai cray.gif nezinau kaip visa sita kosmara reikes istveri , cray.gif jeigu galit pasimelskit uz mus nes stiprybes ir tikejimo mums dabar labai reikia cray.gif cray.gif cray.gif
Atsakyti
Renciuk, širdis plyšta iš skausmo. Išgyvename taip lyg pačios tavo vietoje būtume. Melsiuos labai labai. Stiprybės jums mergaitės.
Atsakyti
Renciau, mieloji...truksta zodziu tave paguost ir nuramint...Verkia sirdis kartu su tavim...labai Labai tikiuosi, kad tavo mazute sulauks operacijos...Labai labai norisi tiketi, kad jos sesyte, Jos Angelas saugos ja sioje kovoje...Degu zvakute, meldziu savo Angelo pagalbos TAvo Mazylei....stiprybes Tau begalines....
Atsakyti