susipazinau ir as su visom naujom albumuko nuotraukytem. taip liudna, kad sitiek graziu veidu, tiek daug vilciu, laukimu. ir visiems teko ta pati dalia, nepakeliamas skausmas. nuosirdziai uzjauciu visas.
kaip kazkuri paraset, kad atimta daug, bet ne viskas. gyvenimas mums dar liko ir reikia pasistengti ji nugyventi geriau.
sklaidžiau ir aš naujas nuotraukėles.tiesiog kvapą gniaužia...nėra nė ką pasakyti... prisiminiau žodžius,kad gyvenimas yra tarsi knyga.plėštume negailėdamos kai kuriuos tos knygos lapus ir mestume į kaitriausią ugnį kad supleškėtų...
Nusipirkau snd knyga Gyvenimas anapus, dvi mamos jau cia esancios skaite, nesulaukiau ju komentaru apie ta knyga, bet rase, kad padejo, bandysiu as skaityti...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...
ok nes nezinau ko besigriebt is to bejegiskumo...kazkox atbukimas paliko...nemoku paaiskint savo busenos...
greit ir namuciai musu kelsis...uzsidarys temele...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...
Apsiverkiau net.
Šiandien nuo pat ryto mintys sukasi apie dukrytę... Vos pramerkus akis taip norėjau, kad gulėtų šalia, o aš į ją žiūrėčiau, žiūrėčiau, žiūrėčiau... ir supratau, kad jai niekada neteks patirti mūsų begalinę meilę...
Labas Rytas Ir as atsikeliau,ir taip širdy suspaude pagalvojus kad nematysiu daugiau savo sunelio,negirdesiu to kasdieninio labas rytas. Tik dabar supratau kokia aš buvau laiminga. Dabar žiuriu i dukryte, dažnai ja myluoju,kartais jaučiuosi tokia bejege,kaip mažas vaikas . Dieve kaip aš jo pasiilgau