ir vel mano akys pilnos asaru....ar tai kada nors pasibaigs 
Rytoj paskaitysiu kaip cia gvenot....o dabar labanakt 
Sveikos mamytes....pailsejau...atitrukau nuo realybes ....ir vel as cia ir vel mano akys pilnos asaru....ar tai kada nors pasibaigs Rytoj paskaitysiu kaip cia gvenot....o dabar labanakt
ir vel mano akys pilnos asaru....ar tai kada nors pasibaigs Rytoj paskaitysiu kaip cia gvenot....o dabar labanakt
...išėjau į kiemą ryte... rasa... voratinklių gija nuo laiptų lig jazminų krūmo nusidriekus.... debesėlis baltas... kaip pagalvėlė 
... Ji ten besėdinti... įtraukiau didelį gurkšnį oro... labas jai pasakiau... šiandien kažkaip gera... nors kitais kartais tai apsiašarodavau su Ja besisveikindama...
... Ji ten besėdinti... įtraukiau didelį gurkšnį oro... labas jai pasakiau... šiandien kažkaip gera... nors kitais kartais tai apsiašarodavau su Ja besisveikindama...
QUOTE(nasata @ 2010 08 28, 20:23)
Netikiu Dievu.. bet kasdien šaukiu jo vardą...
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
Nuostabus zodziai....
QUOTE(nasata @ 2010 08 28, 21:23)
Netikiu Dievu.. bet kasdien šaukiu jo vardą...
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
labai geri zodeliai...tiesiai i sirdy...isreiskia visus mano jausmus... labukas merginos
vis paskaitau jusu mintis o parasyt zodziu pritruksta,asaros asaros tik rieda kas dien....nezinau bet tas skausmas nepraeina...viena diena atrodo jau ramiau jauciuosi o kita vel asaroju uz dvi dienas...visa nakti nemiegojau sia...pati net nezinau kas man vis ziurejau i dangu ir klausiau kodel suneli o dieve kodel....uz ka toks skausmas begalinis ir toks ilgesys?? gal simta kartu kartojau tuos zodzius sia nakti...ketvirto jau astuoni menesiai kaip sunelis paliko mane(kaip baisiai skamba paliko) o as dar vis laukiu kol jis sugrys...vis netikiu
QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 08 29, 14:03)
...ketvirto jau astuoni menesiai kaip sunelis paliko mane(kaip baisiai skamba paliko) o as dar vis laukiu kol jis sugrys...vis netikiu
ir man laikas nekoks gydytojas.vis dar be galo sunku...vakar sudėjau visas Angeliuko nuotraukėles į vieną aplanką.dėjau ir verkiau...o kartais atrodė kad jis miega gretimame kambaryje...kažkokios šios dienos sunkios
QUOTE(*ermita* @ 2010 08 29, 16:47)
ir man laikas nekoks gydytojas.vis dar be galo sunku...vakar sudėjau visas Angeliuko nuotraukėles į vieną aplanką.dėjau ir verkiau...o kartais atrodė kad jis miega gretimame kambaryje...kažkokios šios dienos sunkios
oi brangioji kaip as tave suprantu...man irgi kazkokios sitos dienos nekokios...visada pries akis turiu pasidejus savo maziuko nuotraukele,kasdien matau ji...tik nuotraukoje bet vistiek...mama vis man sako kad as paslepciau bet nemanau kad tai pades juk vistiek issiimsiu kas dien ir ziuresiu i ja...uz ka ir kodel mums taip??? kartais atrodo net gyvent nesinori...atrodo kad pavargau...
nezinau, man kiekviena diena kaip sapnas.. atrodo vis dar ja laikau ant ranku, vis laikau, ji tokia grazi, tokia miela, ir ji tik mano sukurta.. kaip dabar as be jos.. be savo angelelio, grazuoles.. kodel, uz ka, kodel butent man, tukstancius klausimu uzduodu sau, ir vis randu kaip save apkaltinti..
QUOTE(nasata @ 2010 08 28, 21:23)
Netikiu Dievu.. bet kasdien šaukiu jo vardą...
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
Bijau svajot... bet kasdien prieš mano valią blyksteli svajonė... apie ją...
Nelaukiu rytojaus... bet jis kas kart ateina....
prisiekiu daugiau niekada nepasitikėt niekuo... bet vėl aklai tikiu..
prisižadu daugiau neverkt... bet kasdien verkiu.. kai niekas to nemato.. verkiu lietuje...kad niekas nematytų mano ašarų...
prisiekiau sau neuždavinėt klausimo KODĖL?... bet kasdien milijoną kartų jį užduodu...
nenoriu gyvent... bet gyvenu........
Koks tas gyvenimas dviprasmis, prieštaringas, nenuspėjamas, nuostabus, žiaurus... kyli, leidies, eini tiesiai, vėliau vingiuotu keliu ir taip iki paskutinio atodūsio...
QUOTE(kzaze @ 2010 08 29, 20:23)
Koks tas gyvenimas dviprasmis, prieštaringas, nenuspėjamas, nuostabus, žiaurus... kyli, leidies, eini tiesiai, vėliau vingiuotu keliu ir taip iki paskutinio atodūsio...
butent.. su kiekviena diena atrodo turetu buti vis lengviau, bet, deja, priesingai.. man vis sunkiau ir sunkiau..
Aš kartais save pagaunu besidžiaugianti gražia diena, gamta, nuveiktais darbais, bet būna per dieną aplanko ir liūdesys. Džiaugsmas ir liūdesys žengia koja kojon. Jie visada bus šalia. Abu kartu drauge. Du broliai... Jie niekada neišsiskirs.
o as nezinau, as isprotesiu, mirsiu is skausmo, kasdien ziurint tas nuotraukas... ju paslepti nenoriu, nes zinau, kad niekam nematant vel jas ziuresiu.. nezinau ka daryt.. laikas zaizdu nesugydis, o jas tik pagilins..
QUOTE(tanler @ 2010 08 29, 01:01)
Sveikos mamytes....pailsejau...atitrukau nuo realybes ....ir vel as cia ir vel mano akys pilnos asaru....ar tai kada nors pasibaigs Rytoj paskaitysiu kaip cia gvenot....o dabar labanakt
ir vel mano akys pilnos asaru....ar tai kada nors pasibaigs Rytoj paskaitysiu kaip cia gvenot....o dabar labanakt sveika sugrizusi
Sveikos brangiosios
Matau vel nuotaikeles slogesnes siandien.... teisingai kzaze sako, diena geriau diena blogiau....
Niekada negalvojau, kad viena trumpa akimirka, viena ta nelemta diena taip pakeicia visa gyvenima. Pasikeite viskas, mintys, nuotaikos, poziuris i gyvenima, vertybes. Kartais pati saves nebepazystu, buvau bendraujanti, megau kompanijas, dabar uz nieka nekeisciau ramiu vakaru praleidziamu namuose kartu su vyru, nieko nebenoriu, tik ramybes, tada galiu pasvajoti apie savo sunyti, tyliai mintyse pasneketi su juo, visa kita atrodo taip nereiksminga...
