QUOTE(Žilinskienė @ 2010 08 14, 09:08)
paskaičiau tas diskusijas dar karą ir man pasidarė tiesiog linksma. Kaip i žmous tiki savo amžinumu. Taip nenugalimai. Tiki, kad po to,kai jau medikai konstatuos mirtį jie vis dar kažko geis, roko muzikos, laužo liepsnų, kažkas šimtmečiais jausis trūnyjantis, dar kažkas bijo kirmėlių.
O dėl turo dalybų ir palikimo
išminčius vienas jau sakė- atmink, kad mirsi. Tai gyventi reikia taip, kad iki minimumo sumažintum tokius turto dalybos niuansus. Gyvo valioje yra išsiauklėti savus vaikus, formuoti santykius, ką ten į vertybines pirmas pozicijas iškelti.
Dėl apkalbų. Tai neišvengiama,žmogus yra sociumo dalis ir jam labai svarbu yra bendrauti, rinkti, kaupti žinias,patirtį. Neapkalbės kokia suknelė,apkalbės kokia urna. Koks skirtumas. Neapkalbės, kad padažo nebuvo, apkalbės kad gedulingų pietų iš viso nebuvo. apkalbų, kalbų neišvengsite nė viena ir nė vienas. Bet tai yra gyvųjų numirusiam tai visai nebeegzistuos, nes jo egzistencija jau baigėsi.
a, ir dar dėl apkalbų, čia toms kur prie karsto viskuo labai piktinosi- kas ką kalba, negerai, kas ką dalinasi irgi negerai. Įdomu ko jūs ten į tas laidotuves, šermenis ėjot, kad tiek visokių pašalinių dalykų matėt ir girdėjot
ir visa tai,ką dar ir čia surašėt, tai čia jau nebeapkalbos?
O dėl turo dalybų ir palikimo
išminčius vienas jau sakė- atmink, kad mirsi. Tai gyventi reikia taip, kad iki minimumo sumažintum tokius turto dalybos niuansus. Gyvo valioje yra išsiauklėti savus vaikus, formuoti santykius, ką ten į vertybines pirmas pozicijas iškelti.Dėl apkalbų. Tai neišvengiama,žmogus yra sociumo dalis ir jam labai svarbu yra bendrauti, rinkti, kaupti žinias,patirtį. Neapkalbės kokia suknelė,apkalbės kokia urna. Koks skirtumas. Neapkalbės, kad padažo nebuvo, apkalbės kad gedulingų pietų iš viso nebuvo. apkalbų, kalbų neišvengsite nė viena ir nė vienas. Bet tai yra gyvųjų numirusiam tai visai nebeegzistuos, nes jo egzistencija jau baigėsi.
a, ir dar dėl apkalbų, čia toms kur prie karsto viskuo labai piktinosi- kas ką kalba, negerai, kas ką dalinasi irgi negerai. Įdomu ko jūs ten į tas laidotuves, šermenis ėjot, kad tiek visokių pašalinių dalykų matėt ir girdėjot
ir visa tai,ką dar ir čia surašėt, tai čia jau nebeapkalbos?Uztai as uz kuklias laidotuves su siauru artimuju ratu- JEI ir prasidetu turto dalybos ir apkalbos, tai bent jau ne globaliniais mastais
Galu gale- nei jus, nei kas kitas nezinom- kaip TEN? ka jaucia mires? tad vienareiksmiskai sakyt, kad "nenoresiu nieko po mirties" gana kvaila
Buciau ir nejus, jei tai nebutu mano seimos nariai
o ir nuejus nelabai istengiau i sale uzeit- sedejau laidojimo namu foje..nepaisant to- visa laika mintimis buvau su mirusiuoju-pavelgt i kuna ateidavau tik retsykiais..ir tai, tam kad pataisyt masiskai pritemtus vainikus ir geles, nes dazniausiai zmones ateje "atsisveikint" net ir to normaliai padaryt nesugeba- kiekvienas gi mat savo vainika su juosta bruka i kuo matomiausia vieta 
.. O i giminaiciu laidotuves as ir neveikstau 
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2010 08 14, 09:45)
Pries gerus dvidesimt metu pamenu tevo laidotuves. Kad ir negaliu pasakyti, kad jas pamenu, buvau transo busenoje, tik norejosi susiriesti, del draskancio sielos skausmo, kaip gemalas, pasislepti kur, pabuti vienai su savo neviltimi, gela, nuoskaudom, susitaikyti su praradimu. Visa ta mase zmoniu, tie neva paguodos zodziai, man praskriejo kaip dumas, kap slogutis. Nesakau, kad sakantys man paguodos zodzius buvo nenuosirdus, bet as ju negirdejau, jie man buvo nereikalingi. Tuo metu mane nuo ju pykino. Tevas uzeme aukstas pareigas, per eile metu susirinko nemenkas pazinojusiu ji zmoniu skaicius, mama atidave duokle tradicijom, bet kai dabar pakalbam, ji grieztai atsisako tokiu laidotuviu.
Suprantu, kad yra zmoniu, kuriem sunkia valnada reikia bendravimo, dalintis savo skausmu, aplinkiniu dvasines ir finansines paramos ir t.t. Bet yra kitokie zmones, kuriems to nereikia. Todel, gal reiktu palikti zmonems rinktis ir spresti kas jiems priimtiniau, kaip laidoti, gedeti.
Suprantu, kad yra zmoniu, kuriem sunkia valnada reikia bendravimo, dalintis savo skausmu, aplinkiniu dvasines ir finansines paramos ir t.t. Bet yra kitokie zmones, kuriems to nereikia. Todel, gal reiktu palikti zmonems rinktis ir spresti kas jiems priimtiniau, kaip laidoti, gedeti.
