Ir maniskis sunelis ekstrinis cezarinukas.Praejo geras menuo, kol atsistaciau ir pati galejau rupintis vaikeliu

. Gerai, kad mama padejo, nes vaikas tikrai neramus buvo

. Antra susiplanavom tik po 7.5 metu

. Labai bijojau vel operacijos, nors gydytojai nieko gero nezadejo - dukryte ejo kojytem i prieki, todel garantuotas planinis cezaris ir kai jau pagulde i ligonine operacijai, maze apsigalvojo ir apsiverte

. Taip kad gimdziau pati. Aisku skaudejo, bet neplysau, nekirpo, gime po 6valandu nuo saremiu pradzios 3540 g. Po 2 valandu pati nuejau i dusa

. Buvau labai patenkinta, o ne ligone drebanciom rankom ir linkstanciom kojom, kaip po pirmagimio. Makstis neissitampe arba suejo i vieta

, bet va pilvas tai nukares liko po cezario - zodziu rando nesimato - jis uzkrites
Taip kad is patirties manau - geriau gimdyt paciai, kaip gamtos duota

, aisku nieko nepadarysi, jei likimas kartais koja kisa

.

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."