Knygų skaitytojų klubas 69 tema

Va va, ir pas mane panašiai. Darbas - namai, darbas - namai. Ligos (aš sirgau, vaikas sirgo, vyras sirgo, ech...)
Dabar skaitau Silmariljoną Lėtai skaitau

O man atvirkščiai - skaitadieniai Jamu vieną po kitos. Aišku daug skaitau, nes atostogauju, oras netinkamas kur nors blaškytis, tad išsiverdu puodą arbatos ir lendu po dekučiu su knyga rankose Tokios atostogos jau buvo mano svajonė Mano paskutiniu metu perskaitytos knygos:

Edvinas Kalėda "Svetimi", "Pasmerkti". Edviną Kalėdą pavadinčiau lietuviškuoju Mario Puzo. Abu rašo apie mafiją, tik vienas apie itališka, kitas apie lietuvišką. Jei ne lietuvių pastaraisiais metais vienas po kito kepami serialiai, tikriausiai aš šių knygų galbūt ir nebūčiau niekada skaičiusi. Bet kažkaip šis serialas sudomino, tad buvo bais įdomu paskaityti kaip viskas baigsis. Knygos aišku intekektu nežiba, gėrio ir grožio jose tikrai nėra, atvirkščiai daug smurto, keiksmažodžių, intrigų, nepagarbos, tačiau jose buvo kas mane traukė. Intriga išlaikyta iki pat pabaigos ir nors numaniau pabaigą, bet vis tiek buvo netikėtumų.

Agnes Imhof "Šilko kelio karalienė". Knygą perskaičiau per 2 dienas. Anotacija nemelavo - tikrai jausminga, tikrai prikaustanti dėmesį. Galėčiau pasakyti, kad ši knyga lyg graži pasaka. Aišku pasaka suaugusiems, kur meilė nugali viską. Man labai, labai patiko

Labas vakaras,

Ateinu su PADĖKA Dolitlei Mūsų Knygei iš didžiosios raidės už puikią knygą.



Dolitle, ir toliau būk mūsų "knygneše".

O štai ir atsiliepimas apie knygą, už kurią dėkoju:

Mineko Iwasaki Geišos gyvenimas arba Ar paprasta būti geriausia geiko

Visų pirma, noriu paminėti, kad knyga buvo parašyta kaip atsvara Goldeno "Geišos išpažinčiai", todėl nepaisant šiek tiek kitokio požiūrio, perskaičius vis tiek jas abi norisi lyginti.
Vis dėlto, abi knygos skiraisi. Šioje knygoje viskas parašyta remiantis asmenine patirtimi, savais išgyvenimais, mano nuomone, ji turi daugiau žavesio nei "Geišos išpažintis". Ir būtent sidžiausią susižavėjimą man sukėlė kimono gražumo, žingsnių, kaip tampama geiša aprašymas. Sužinojau nemažai naujų terminų, pvz. kas yra kariukajus, maiko, očaja, odzašikis ir daug kitų. Tokie specifiniai terminai pagyvina tekstą, bet jo pernelyg neapsunkina.
Iš tiesų patiko visa gyvenimo kariukaje virtuvė, ir nors tikėjausi šiek tiek kitokios pabaigos, knyga man labai patiko, todėl REKOMENDUOJU visoms, besižavinčioms Japonija ir geišomis.


O "Knygų klubo" puslapyje rasite ir šios knygos ištrauką:
http://www.knyguklub...mp;anid=cdb8903

---
Kita mano užbaigta knyga, tai


Užkalnio ANGLIJA: apie tuos žmones ir jų šalį

Šią knygą pasiėmiau ir ir profesinės pusės (ne veltui baigiau anglų filologiją) ir dėl įdomumo.
Kadangi knyga suskirstyta skyreliais, tai buvo patogu skaityti, nes tai daugiau publicistika, nei grožinė literatūra, bet pakankamai subtiliai ir įdomiai parašyta. Perskaičiusi šią knygą tikriausiai susitikusi tikrą britą pavyks suprasti keistenybes. Perskaičiusi daugelį skyrelių tikrai nepasakyčiau, kad Anglija mano svajonių šalis ir kas man priimtinas Užkalnio traktuojamas snobizmas, tad labiausiai sudomino skyrelis apie Diddžiosios Britanijos karalienę ir paskutinis skyrelis apie rekomenduotinas vietas (skyreliai pavadinimais "Karalystė ir tradicija" bei "Slapti džiaugsmai ir palaimos versmės: kuo vertėtų pasimėgauti").
Šią knygą siūlyčiau perskaityti toms, kurios domisi kitų tautų tradicijomis, ypatumais, tačiau Anglija, kaip šalis, ypač perskaičius šią knygą manęs labai nežavi (tikriausiai dėl anglų mentaliteto), tačiau su malonumu apsilankyčiau Užkalnio siūlomose vietose, todėl knygos pabaiga paliko šiltą įspūdį.

Visgi, jei tektų rinktis tarp kelionės į Japoniją arba į Angliją - pirmiausiai pasirinkčiau Japoniją.

P. S. O vakar vakare pasiėmiau Roko Flicko "Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją".

Aš manau, kad jei kas parašytų knygą apie Lietuvą, taip užaštrinant, kaip Užkalnis užaštrino rašydamas apie Angliją, tai ne tik, kad niekas neatvažiuotų, bet net ir pravažiuoti bijotų. Man tai atrodo, kad pats Užkalnis daug didesnis snobas, nei tie anglai apie kuriuos rašo
Knygos skaičiau ištraukas, skaityti visiškai neturiu jokio noro. Anglijoje teko gyventi

(atsiprasau, nesusilaikiau)

Žinai, aš vis girdėdavau, kad Užkalnis snobas, bet sunku būdavo patikėt. Jo knygų dar nesu skaičiusi, tik atsiliepimus. Tačiau, kai tą kartoja vos ne kas antras perskaitęs jo knygą, tai intriguoja sužinot, kas te jau taip snobiško. O man patiko draugo komentaras parašytas Užkalniui dėl jo knygos, galiu pacituoti:

"Perskaicius pirma Jusu knyga labiausiai nustebino, kad nezinot ne vieno anglo muzikanto, kino rezisieriaus, aktoriaus, dailininko, rasytojo. Antroje knygoje gal jau bent pora atsiminsit, na koki Johna Lennona, Rogeri Waters, Peter Gabriel, ...pvz, ar rezisierius Peter Greenaway, Anthony Minghella, Danny Boyl, rasytojus: John Fowles, Doriss Lessing.
Skyrius apie sporta, bet kuriam truputi besidominciam sportu isvis turejo atrodyt kaip nesusipratimas. Anglija- nieko negalinciu laimet nevykeliu salis. Na, jau atleiskit: 2008 metu olimpines zaidynes: Britanija pagal laimetus medalius zenge 4-toje vietoje su 47 medaliais, 19 is ju aukso, dviratininkas Chris Hoy vienas pats laimejo 3 aukso medalius, jis tikrai angliskas nevykelis, kuriam uztenka patenkinamo rezultato? Lenox Lewis, Jeson Button, Lewis Hamilton, Jonathan Edwards, bet kuris sporto megejas zino tas pavardes, akivaizdu, kad tamsta ne. Tiesiog sportas Jums nelabai ir idomus, bet kam tada ir rasyt apie dalykus, kuriu nelabai ismanot."

As baigineju sero P.G.Wodehouse apsakymu rinkini ''Ukridzas''. Pagrindinis personazas-tipiskas Ostapas Benderis, kupinas neissenkanciu parturtejimo ideju. Klausosi labai smagiai ir del turinio, ir del nuostabaus igarsinimo. Vakarais dar paskaitineju K. Morton ''Rivertono dvaro paslaptis''. Ko gero, visai nebloga knyga, bet kai as ja skaitau jau kokias 2 savaites, tai ispudis gerokai pribleses. Matyt, kaip ir diskutavote, tokias knygas reikia sesti ir perskaityti. O jei nera laiko, geriausia isvis nesiimti.
Klopedija, tavo Top5 Ypac pirma ir penkta pozicijos

Užkalnio neskaičiau, labiausiai man įsiminė ne atsiliepimai apie jo knygą, o tai, kad po diskusijos su vienu mano draugu Užkalnis jį išmetė iš savo draugų feisbuke. kaip dramatiška!

bet ką noriu pasakyti — korektiška, teisinga literatūra manęs ne itin domina. daug smagiau skaityti subjektyvius nusišnekėjimus

Kadangi aš esu tarp jo draugų FB (vis dar ) tai paseku jo diskusijas ir tikrai kartais jis taip "nuskelia", kad net nejauku skaityt Todėl net nenustebau, kad gali kažką ir išmesti

Sveikos
Pagalvojau reikia reikia įkišt čia nosį-ir iškart užtaikiau ant mano būseną apibūdinančio sakinio..

Irgi-nieko nespėju, kapanojuosi su vaikų vežiojimais, naujais grafikais, darbais, buitim ir tystančiom nosim
Kai jau palaimingai įsitaisau lovoj ir paimu į rankas knygą, po penkių minučių suima miegas..
Niekaip nebaigiu Pamuko "Stambulo"-nors ir labai patinka..

Net knygyne nieko nebesižvalgau-apart mokinių pratybų skyrelio
Ech, gal kažkaip susidėlios viskas-kol kas jokių prošvaisčių...

Aciu uz eilerasti, jau senai jokios poezijos neskaiciau, nesu jos didele myletoja, bet sis eilerastis patiko, pajutau rudenines Palangos nuotaika, zinoma, sukilo nostalgiski prisiminimai...
Papildyta:


As irgi "Idiota" rusiskai skaiciau skaiciau, labai skani kalba, nors imk ir valgyk, bet kazkodel, jau nepamenu kodel , apie viduri padejau i sali. Dabar turbut reiks is naujo pradeti, nes busiu visus vardus su ilgiausiais tevavardziais pamirsusi .

Ar zinot, kad jau pastatytas pastatytas filmas "Never let me go" pgl Kazuo Ishiguro knyga? Gal Lietuvoje jau rodo?