Įkraunama...
Įkraunama...

Nerimas, įtampa, baimės

Sveikos, supermamos. Gal kam teko susidurti su tokia situacija, kad reikia palikti darbą (gryžta kolegė iš dekretinių) ir ieškotis naujo...Kaip ramiai tai priimti? Mane tai baisus stresas apėmė, nuo jo net temperatūra šokinėja verysad.gif
Atsakyti
O tai ko tu norejai,zinojai gi,kad darbas kaip ir laikinas.Ieskokis kito ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Lala @ 2005 09 02, 18:15)
O tai ko tu norejai,zinojai gi,kad darbas kaip ir laikinas.Ieskokis kito  ax.gif



Norėti nieko nenoriu, tik visgi stresas - nemalonus dalykas verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(55555 @ 2005 09 01, 12:45)
Sveikos, supermamos. Gal kam teko susidurti su tokia situacija, kad reikia palikti darbą (gryžta kolegė iš dekretinių) ir ieškotis naujo...Kaip ramiai tai priimti? Mane tai baisus stresas apėmė, nuo jo net temperatūra šokinėja  verysad.gif


reikia kuo greičiau imtis aktyvaus darbo ieškojimo, tada ir nebus kada stresuoti 4u.gif Ar pradėjai ieškot kito darbo - žiūrėt skelbimus, siųst cv? Negalvot apie situaciją, o galvoti apie tai, kada dabar tau reikia susirast naują darbą ir tai daryti.
Atsakyti
QUOTE(liepsnelė @ 2005 09 05, 09:52)
reikia kuo greičiau imtis aktyvaus darbo ieškojimo, tada ir nebus kada stresuoti  4u.gif  Ar pradėjai ieškot kito darbo - žiūrėt skelbimus, siųst cv? Negalvot apie situaciją, o galvoti apie tai, kada dabar tau reikia susirast naują darbą ir tai daryti.



Ieškau intensyviai verysad.gif , o gerovė valstybiniame darbe kuriama pirmiausia giminėms ir artimiesiems mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(55555 @ 2005 09 05, 09:39)
Ieškau intensyviai  verysad.gif , o gerovė valstybiniame darbe kuriama pirmiausia giminėms ir artimiesiems  mirksiukas.gif


na būna būna, suprantu. Tai spjauk į viską, jeigu ten jau taip viskas giminiška, tai vis tiek sunku būtų dirbt, rasi geriau 4u.gif
Atsakyti
Esu net du kartus išgyvenusi tokias situacijas - tik buvo sunkiau, nes atleidimas iš darbo nebuvo žinomas iš anksto. Šiaip laikau save labai stipria, nes išgyvenau daug, bet tuo metu leidau sau gailėtis savęs, porą dienų paverkiau, nieko neveikiau, tik gulinėjau ir liūdėjau. Na o po poros dienų kibau į aktyvią veiklą - paieškas internete, spaudoje, tarp draugų ir pažįstamų... Kas ieško, tas visada randa, ir tau to linkiu smile.gif . Bet siūlau nevengti šeimos tarpe ar artimų draugių tarpe parodyti, kad tau sunku ir liūdna, ne visada galime būti geležinės. Tiesiog tas liūdesys neturi tapti kasdieniu palydovu, jį būtinai turi pakeisti veikla.
Atsakyti
O tu, 55555, galvok tik pozityviai. Radai si darba, kuris net nelabai vertas tavo pastangu, rasi ir kita, greiciausiai geresni. Juk nesi pavepus 4u.gif Turi kruvas pliusu, tik nepamirs pasirupinti geresnem salygom (zinau tokius virsininkus. Jie baisiai demoralizuoja).
P.s. pati as kalikiausiai bijau darbo keitimo ax.gif todel ir laikau spygas uz tave 4u.gif
Atsakyti
Man ta pati situacija - nuo spalio 1 dienos grizta kolege is dekretiniu. Kai vasaros pabaigoje ji apsisprende grizti, galvojau, kad iseisiu is proto. Bet. Pasiule darba uz puse etato, kita puse susikuriau is kitos veiklos, taigi, liks daugiau laiko tam, ka megstu labiausiai wink.gif Bet po kazkurio laiko vel teks ieskotis pastovaus ir geriau apmokamo nei moksline veikla darbo...

Taigi, gyvenime viskas tik i gera! Bet tas jausmas, kai suzinai, kad lieki bedarbe... doh.gif

Uzjauciu ir puikiai suprantu!

Laikykis! 4u.gif

Atsakyti
Laikykis 555..., mano situacija panasi, tik tiek, kad imone likviduojama. Streso nebutu, jei kiekviena diena nejausciau spaudimo iseiti is darbo savo noru, kad iseitines pasalpos nereiktu moketi. Suma susidarytu tikrai didele, todel sedziu kontoroje ir klausau, kokia esu sazines neturinti chame, reketininke ir pan., nors 3 metus buvau pati geriausia. Cia tai stresas - patikek! Jeigu esi atleidziama nenusizengiant darbo istatymui, baik grauztis, nes nieko nepakeisi.
Sekmes!
Atsakyti
Kamuoja nerimo sutrikimas, jau baigiu prarast viltį su juo kovot,gal kas turi panašios patirties ?
Atsakyti
QUOTE(marsela @ 2007 06 10, 18:19)
Kamuoja nerimo sutrikimas, jau baigiu prarast viltį su juo kovot,gal kas turi panašios patirties ?

varyt reikia pas psichologą, kol dar į rimtą ligą neperaugo.
Atsakyti