Skaičiau skaičiau ir nutariau papasakoti savo istoriją, kaip susipažinau su MB
Esu problematiška persona - kai manimi žavisi, man tampa neįdomu ir aš nusimuilinu, tad visi mano santykiai buvo pasmerkti absoliučiam žlugimui. Arba kai aš susižaviu kuo nors, tuomet mane palieka.. taigi ilgą laiką neturėjau normalių santykių su vyrais/vaikinais. Ir staiga pasirodė jis. Mano kaimynas

Žmogus, nuo kurio žinutės FB mano veidą nutvieksdavo šypsena (neperlenkiu lazdos, taip ir buvo). Taip mes ir susirašinėjom apie pusmetį. Apie viską ir belenką. Po pusmečio tokio bendravimo Mano Kaimynas - toliau MK (jis gyveno pirmame daugiabučio aukšte, aš - antrame) sykį išdrįso mane pasikviesti į svečius pažiūrėti filmo ir pavalgyti krevečių (o aš jų nemėgstu). Ok, susitikom, gerai, kad žiūrėjom filmą, nes kalba nelabai rišosi, abu vienas kito prisibijojom. Plius, jis rusakalbis, aš rusiškai nelabai - ta prasme, galiu pašnekėti, bet kitą vertus - kam šnekėti, jei nebūtina laužyti liežuvio? Na, buvo vienas toks filmas, antras (kai dabar pagalvoju - nebuvau aš filmų žiūrėjimo megėja, bet dėl kaimyno stengiausi)

Vėliau MK išjo atostogauti, o aš jau tikėjausi, kad jis amne pkavies į tokį tikrą pasimatymą. Nė velnio. Jis trims savaitėms išvažiavo pas tėvus. Bet bent jau geras dalykas toks, kad per tą laiką susibendravau su jo sese, tai supratau, jog mane MK šneka dauuug. Na, MK grįžo iš tėvų ir vėl veiksmų nulis. Apskritas nulis. Čia, Sm, dietininkių skyrelyje, praverkiau, kodėl aš jam nepatinku, kodėl jis man nerašo ir apskritai - kaip čia suprasti jo tokius navarotus?

Na, praėjus savaitei gerai po atostogų jis išdrįso pasikviesti mane pasivaikščioti. Nuėjom prie ežero. Pasėdėjom, pasišnekėjom. Ir skambina jo draugas, kviečia į barą užeiti, jie ten visi sėdi. MK ir klausia, ar turiu laiko, ar galėčiau ir ar norėčiau ten nueiti. Nu ok, einam. Ir taigi, nuėjom mes į barą. Pasėdėjom. Grįžom namo. MK ir sako, einam pas mane, arbatos išgerti. Ok. Išgėrėm arbatos, o MK sėdi ir sako - aš tau dovaną turiu. Mano akys tik iš orbitų.

Ir paduoda auskarus. Aš išsižiojus. Ok. Padėkoju, išsiklausinėju už ką - atsako, jog šiaip, už gražias akis

nu gerai. Na, dar pasėdim ir aš jau einu namo. MK mane palydi (pastaba: lydėti reikia labai toli, net į antrą aukšta)

, pastoviniuojam dar prie durų ir jau tikiuosi, jog MK mane pabučiuos. Bet kur tau. Palydi, pasako, kad norėtų mane dažniau matyti ir vsio. Nu blin, mąstau, kas čia negerai. Draugas ar kažko daugiau būtų galima tikėtis iš jo?? Bet palikau viską ramybėje ir nuėjau miegučio - vėlgi visa išsišiepusi.
Kitą dieną su drauge važiavome į technikinę apžiūrą, o po visko vakare nuėjom į barą. Reikia juk aplaistyti naują mašiniuką. Ten po darbo atvarė MK. Pamatė mane, visas išsišiepė, pasisveikino. Ir toliau linksminomės - aš su savo kompanija, jis - su savo. Vėliau netyčia mūsų kompanijos susijungė ir toliau šventėme visi kartu. MK trynėsi aplink mane. Aš vilkėjau tokią geltoną palaidinukę, kurios iškirptė buvo beveik iki bambos

o MK nuolat kartojo, jog geltona spalva man labai tinka

mąsčiau, jis debilas ar ką - pasakytų kad gražiai, seksualiai atrodau, o ne kad spalva man tinka. Kadangi tiek aš, tiek mano draugė, tiek MK gyvenam vienam name, tai namo ėjom tryse. Priėję su MK dar nutarėm parūkyti. Parūkėm ir aš jau eisiu namo. Tik kad MK staiga apkabina, prisitraukia ir pabučiuoja. Ir nebepaleidžia. Tai buvo naktis tokia, kokios aš niekada neturėjau. Nammo grįžau tik 8 ryto. Kažkiek gailėjausi, kad nepasibranginau, kad taip atsidaviau, bet nakties prisiminimai buvo to verti.
Vėliau pradėjom periodiškai su MK susitikinėti. Kažkaip gaudavosi kas 2 sav. Aš tikinau savo, jog jis - tik geras meilužis, labai bijojau įsimylėti. Vis ta mano ankstesnė praeitis

Taigi prisilaikiau atstumo ir bendravau su kitais vaikinais, bet vis vien iš galvos išmesti MK neišėjo.
Vėliau, jau rudenį, vėl susitikom bare. Nesitarėme. Tiesiog taip išėjo. Niekada nesikabinau MB ant kaklo - jei kvietė kur susitikti, susitikdavome, bet pati iniciatyvos per daug nerodžiau. Vėl pratęsimas pas MK. Vėl meilės seilės. MK aiškino, jog jis nejaukiai jautėsi, kai atvarė ir pamatė mane bare, nes aš buvau viena ir jis daugiau taip nedarys (ir nedaro, jei kur einu, tai jis dažniausiai prisilipina prie manęs). Na, veinu žodžiu, sutarėm, kad matysimės dažniau. Ir matomės. MK pamažu tapo MB (Mano Brangiausiuoju). Taigi, taip mes ir susitikdavome. Jau dabar ne kas dvi savaites, bet 2 kartus per savaitę, o kartais ir dažniau.
Už susibendravimą turiu būti dėkinga savo kolegei, kuri MB davė mano telefono numerį, nes jis matyt dar iki šiol nebūtų drįsęs jo prašyti