Mudu susipažinome muzikos festivalyje Danijoje - "Roskildėje"
Tiesiog juokinga situacija... Pasistatėme su vienais žmogeliais (su kuriais vykome į festivalį) palapinę ir jau džiūgavome, kad tuoj eisime į koncertus, ir bus visas festivalis nerealus, nerealus! Kai jau ruošėmės eiti į koncertą, o teko praeiti nemažai palapinių, tai kažkaip mano žvitrios akys pamatė Lietuvos vėliavą. Sušukau, kad va yra lietuviai!!! Eime susipažinti!!! Na, o ten buvo VIEN vaikinai. Nepasakyčiau, kad man labai krito į akį dabartinis mano gyvenimo žmogus. Bet buvo smagu su juo bendrauti, kalbėti apie muziką ir t.t. ir pan. Visas muzikos festivalio dienas visi leidome labai smagiai
po festivalio apsikeitėme kontaktais, tiksliau, savo telefono nr. daviau kitam vaikinukui, ne dabartiniam mylimajam. Kai grįžau į Lietuvą po savaitės gavau sms. Kad čia rašo tas žmogelis, su kuriuo daug kalbėjome apie muziką. Labai apsidžiaugiau tokiu netikėtu jo sms'u
Tik vat va, buvo tokia situacija, jog tuo metu, kai susirašinėjome aš gyvenau Šiauliuose, o jis Vilniuje. Na, bet atstumas neįtakojo susitikimams. Ir tai, pirmi susitikimai buvo paprasti, t.y. negalvojau, kad jis man labai patinka, kad labai jaudinuosi ir nedrąsiai jaučiuosi prieš jį ir pan. Priešingai, jaučiausi drąsiai ir juo pasitikėjau, nes žinojau, kad šalia manęs yra labai geras ir rūpestingas žmogus. Po kelių mėnesio bendravimų jam pranešiau, kad ketinu išvažiuoti vėl į Daniją, bet dėl to, jog labai norėjau pasinaudoti ERASMUS studijų galimybe. Jis nebuvo atviras, t.y. nemačiau jo liūdesio, nusivilimo (bet jis tikrai tuo metu nusiminė, kai pisipažino). Mudviejų bendravimas ir toliau buvo aktyvus, aš jam pasakojau savo įspūdžius (siūsdavau jam savo ranka rašytus laiškus į Lietuvą): ką matau, kaip sekėsi, kur buvau, ką planuoju, ką jaučių... Ir tuomet, dievaži aš supratau, kad apie jį kiekvieną dieną galvoju! Ir dar, kas svarbiausia tuo metu man buvo, aš jo be galo pasiilgau... Ir ilgesys buvo ne draugiškas, o kažkas daugiau... Prisipažinau jam, o jis taip pat... kad be galo manęs pasiilgo ir nori labai šiltai apkabinti. Nekantriai abu laukėme, kada vėl grįšiu į Lietuvą. Jis mane pasitiko Rygoje, vėlyvą naktį! Ir specialiai iš Vilniaus važiavo į Rygą, kad abu susitiktumėme... Apsikabintumėme... Ir jis pasirūpino manimi "pargabendamas" į Šiaulius...
Vat, dabar, kai baigėsi mano studijos abu gyvename Vilniuje. Turime daug planų... Ir žinoma į tuos planus įeina muzika (tai, kas mus sujungė).
o vieną dieną per facebook parašė JIS 
nežinau, kodėl atrašiau ir laukdavau jo sekančių žinučių 
