QUOTE(vaivos juosta @ 2010 09 01, 10:02)
Ačiū

.
Mano darželiokė:
gražuolė

Į tave man labai panaši
QUOTE(Murmisė @ 2010 09 01, 16:23)
Nors ką ten ruduo, jau 1,5 mėn. gyvenu pasiklydusi savo mintyse ir jausmuose
Matosi, esate labai stipri moteris. Žinau, kad šitie žodžiai nei paguodžia, nei pamalonina. Pati savaitgalį išklausiau pagyrų, kad esu labai stipri, kad labai šauniai viską pakėliau, atsispyriau ir toliau gyvenu. Bet tokiems gyrėjams norisi pasakyti 'kad jūs žinotumėt, kaip man skaudėjo/skauda, kokiam pragare aš buvau, kiek ašarų išliejau, kaip kriokiau naktimis...'
Biciuk, kaip gera skaityt tavo postus. Tokie už širdies griebiantys. Tokie, kuriuos paskaičius norisi apkabinti jų autorę ir nuoširdžiai sykiu pažliumbt
---
Pirkau vaikui vakar lopšinių CD ir tik parėjus namo ir pradėjus klausyt pamačiau, kad tarp dainų yra lopšinė mirusiam vaikeliui. Sustingau ir paplūdau ašarom. Štai jos žodžiai:
Mik ramybėj, mik, brangus sūneli!
Taip miegok, lyg supčiau tave aš.
Jau žvaigždynus mėnuo gano,
Lopšinėlę vėjas tau nuneš.
Mik ramiai, danguj jau skamba tyliai
Mano lopšinėlė, tau skirta:
Kaip tave mamytė myli,
Kad ir amžiams tavo palikta...
Baltas baltas smėlio patalėlis -
Bus lengvutė tau balta smiltis.
Baltos gėlės, baltos gėlės -
Tai mamytės meilė ir viltis.
Mik ramiai - jau medžiai tyliai ošia,
Visą žemę apgaubė naktis.
Baltą rožę, baltą rožę
Neša tau dangus ir pilnatis.