Vaikas su klausos negalia 6

ale jau kalba ir eina su vaikais normaliais į darželį, nors nuėmus aparatus ji visiškai kurčia 100-110, ir viskas atsilieka kas susiję su klausa,nesuvokia dar klausimų, nurodymų

Laba

Komandiruotė veja komandiruotę Emilijus 4 diena kaip lanko naują darželį, bendras, tačiau skirtas vaikams, sergantiems kvėpavimo ligoms. Atrodo, kad viskas gerai.

Visko nebeperskaičiau, bet dėl kai kurių dalykų pasisakysiu

Turint neįgalumą pasas ir ATK gaminami nemokamai

Neįgalumą antrąkart tvarkėmės prieš metus. Vaiko nevežiau, posėdyje dalyvavau, nors toks ten ir posėdis. Sėdi viena daktarė, dokus varto ir vsio. Nelabai norėjo, kad dalyvaučiau, bet siekiau gauti neįgalumą iki 18 m. Gavom vėl 2 m., bet kitąkart jau turim realų šansą gauti iki 18 m.

Dėl tų parašymų neįgalumui - manau, jie nieko nereiškia, nes nuėmus implantą mūsų vaikai lieka kurčiais (na jie ir taip jais yra, bet suprattot, ką noriu pasakyti), t.y. visiškai negirdi. Todėl būtų neįmanoma "atimti" neįgalumą, nes jei sugestų aparatas, aks kompensuotų, o be jo žmogus lieka be garsų ir t.t.

Be to neįgalumą juk nustatinėja pagal audiogramą daromą tiek be KA arba be KI, tai, kaip ji gali gerėt Nebent gydytojai iš nežinojimo ne taip padaro. Skųsčiau

Absurdas visiškas. Net ir vaikams pradėjo neįgalumus nuiminėt. Bet logiškai galvojant, kas , kad kalba, kad su sveikais vaikais į darželį eina. Džiaugtis reikėtų. Taip išeina, kad tėvai turėtų nesirūpinti savo vaiku ir tada bus skiriamas neįgalumas? Mane labiausiai biesina tas, kad nuėjus į komisija visi kalba pašaipiai.Neva atėjo žmonės ieškoti ko nepametę.

Na bet aš čia kažko nesuprantu Taigi, rezultatai tyrimų turi būti pagrindas ar aš kažką painioju? Reiktų pasidomėti reglamentuojančiais dokumentais, pagal kokius kriterijus skiriamas neįgalumas


Džiugu, kad Emiliui patinka naujas "darbas"
Na, Jusmos reikia paklausyti, vasareja123

Sveikos mamytės, jaučiu, kad gal ne visai aš į temą pas jus, bet tiesiog ieškau bendraminčių- gal patarsit kur ieškot. O gal suprasit ir priimsit.
Auginu 3 m. dukrytę. Per šiuos metus ir praeitų metų pabaigoj jai buvo atliktos 6 operacijos. Vieną kartą dėl ligų buvom apkurtę 50 proc. Prieš paskutinę operacija klausa buvo ant visai žemutinės ribos. Nuo birželio gyvenam su vamzdukais ausytėse. Dabar klausa stipriai atistatė, bet slogos nepraeina mėnesiais. Todėl vamzdukų išėmimas turbūt nusikels ilgam. Tai nėra įgimta negalia, bet ligų komplikacijos.
Į polikliniką einu kaip į darbą. Ir taip jau ne vieneri metai. Nutolau su visais draugais, giminėm, pažįstamais. Kažkaip matau, jog jiem neįdomu mano vaiko sveikatos bėdos, o man norisi rasti žmonių, kurie suprastu, su kuo galėčiau apie tai pasikalbėti.

Sveika.Suprantu kaip jaučiatės.Kartais daugiau pagalbos galima sulaukti iš žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Kartais artimieji nesugeba suprasti.
O kokia liga sirgo Jūsų dukra? Daugelis vaikų, turintys klausos negalią gimsta girdintys, tačiau dažnai praranda klausą vėliau. Aš nelabai suprantu kokie ten vamzdukai, pirma kartą girdžiu apie tai ? Ar jie padeda girdėti?

Labas Įsivaizduoju, kaip sunku dabar Bet džiugu, kad klausa atsistatė O dėl slogų dažnumo dažnai susieja adenoidus... Ar jūsų vaikučiui operuoti?

Mano Adrijai buvo taip, kad maždaug nuo 1 metukų, pradėjo dusti naktimis, vis nešiodavau ją, visai negalėjo miegoti, tik sėdėdama ar stovėdama. Visos naktys be miego būdavo. Sakydavau daktaram- bet keistai taip pažiūrėdavo. Vėliau naktim imdavo dusti dar labiau ir žiaugčioti, springti. Pradėjo negalėti valgyti tik gerti. Kai nuėjom pas loristus- siuntė į Santariškes, bet kažkaip 2 kart buvom ten, bet labai blogo jie nieko nepasakė, net klausos nepatikrino. O kai nuėjom į daržiuką prasidėjo pastovi sloga, dar didesni dusimai ir t.t. Tada jau mūsų Loristė pasakė, jog adenoidai baisuliniai paskutinė stadija reikia operuoti, bet dar maža. Niu tai dar truputuką palaukėm kol operaciją paskyrė. Bet prieš ją buvo n kursų antibiotikų ir pastovi temperatūra. Nors vaiko niekur nevesdavau net į lauką. Prieš pat operaciją patekom pas V. Sakalinską- tai buvo pirmas žmogus kuris mus suprato. Patikrino klausą- tada buvo likę 50 proc. Adenoidus ir anginą operavo skubiai, nors prieš tai dar prifarširavo antibiotikų, nes ištisai pūliniai gerklėj buvo. Pagerėjimas buvo porai mėn, klausa atsistatė, bet kai vėl pradėjom lankyti daržiuką- prasidėjo taip viena dieną sloga- kitą ausų uždegimas. Ausų uždegimas praeina, bet mato, kad pilnai būgneliai neatsistato ir vėl diena daržiuke ar namie sloga vėl ausų uždegimas. Niu ir taip kokių 15 ausų uždegimų- po kurių krito ant klausos vėl. Vaikas ištisai klykdavo nuo skausmo dėl ausyčių. Nei antibiotikai, nei nuskausminamieji jau nebepadėdavo. Ir liaudiškas priemones bandėm, bet rezultatas 0. Tada pasiūlė tą operaciją, kad vaikas taip nesikankintų, nejaustų skausmo. Nors kai patikrino klausą abi ausytės buvo ant žemutinės ribos. Tai dėl nuolatinių ausų uždegimų. O po vamzdukų įdėjimo nebuvo ausų uždegimų, bet klausa pagerėjo tik rugsėjį. O prikurtimas likęs, bet sakė, jog tai normalu. Tokia mūsų istorija.
Papildyta:
Iš tikrųjų manau, jog yra nemažai vaikų su dar didesnėmis problemomis, bet visur susiduriu su ta problema, kad mano vaikas ne toks kaip visi. Todėl norisi surasti bendraminčių. Mum sloga yra liga, kai kažkam tai nieko tokio. Mes negalim normaliai plautis galvos- turim pasiruošti ausytes, kad nepatektų vanduo. Einam pas dantistą su užkištom ausytėm- iš karto gaunu klausimų, kad ką tipo vaiką su sergančiom ausim atvedžiau. Nekalbu, kad visą vasarą, kai keitėsi auklėtojos turėjau išpasakoti visas litanijas su sveikata susijusias, nes yra tam tikrų apribojimų ir atlaikyti kvailus žvilgsnius- niu tipo mamyte tokį vaiką darželin vedi. Gaunu pastebėjimų ir iš giminių- tipo vaiką invalidu padariau. Taip norisi surasti žmonių, kuriem galėčiau papasakoti savo džiaugsmus ir vargus. Juk ir pasidžiaugiat jus kartu Mano mergaičiukė labai jautri, o jūsų vaikai?

Giedre, nu tikrai vargstat jūs.. Gaila, kad aplinkiniai kartais būna tokie nesupratingi. Galvoja, kad tėvai padarė ne viską, kad pagelbėtų vaikui. Bet juk visos mamos ir nagais, ir ragais kovoja už savo vaikus. Lengva tom auklėtojom kalbėti, kai pačios neturi tokių rūpesčių. O šiaip čia jus forumiečiai tikrai supras ir palaikys, visi esam perėję gal ne tokį pat, bet panašų kelią. Aš pati esu tas vaikas ,kuris negirdi, o užsukau kaip ir į mamyčių forumą, bet mane vis tiek čia labai šiltai priėmė Laikykitės!

_________

Susitvarkiau tą vairavimo med. pažymą. Kai 5 kartus atvaikščiojau į polikliniką.. Parašė, kad galiu vairuot su apribojimais- tik invidualųjį transportą. Akmuo nuo širdies nusirito O dėl neįgalumo, jau ir aš išsigandau, kad tik nenustatytų man lengvos grupės, nu žiūrėsim kaip čia bus..

Gražios dienos visoms!

Aš iš tikrųjų jau seniai supratau, kad suprasti gali tik tas, kas turėjo panašias problemas, ar patyrė kažką panašaus. Realybėje sveikiem žmonėm ir turintiems sveikus vaikus dažnai daug kas būna nesuvokiama. Jaučiu palaikymą tik iš bendradarbių, nes jie visi turi tėvus ant patalo- tai į daug ką žiūri kitaip. O aš iš tikrųjų visada labai stengiuosi, kad viskas būtų jai gerai. Gal ir lepinu per daug, bet kai žinau kiek tokia mažutė patyrė, nekalbant kad ir visas nėštumas su ja buvo nenormalus. Apskritai stebuklas, kad ją turiu. Taip ir gyvenam- visom jėgom kabinamės į gyvenimą ir norime, jog viskas ateityje būtų gerai.
Kiek tau metukų? Su kokiom bėdelėm gyveni?

Aš ir tikiu, kad ateity bus viskas ne gerai, bet tiesiog puiku! Na joo, mūsų visuomenė dar tokia.. Laimė, padėtis gerėja. O iš kokio miesto jūs esat? Dabar yra labai daug draugijų, kurios globoja negirdinčius vaikučius- gal ten rastumėt bendraminčių. Žaviuosi jumis, tik nepraraskit kantrybės ir pasitikėjimo. Už mus niekas nepakovos- reikia patiems. O tokioms mamytėms reikia medalį kabint- tik jos savo vaikučiams patiesia kelią į gyvenimą.
Man tai už savaitės sueina 18. Turiu gilaus laipsnio neprigirdėjimą- be aparatuko visai nieko negirdžiu, bet ir tas jau vis mažiau padeda, nes klausa blogėja. Bet gyvenu ir tiek- niekas nedavė pasirinkti, ar noriu girdėt

Mes vilniečiai. Gal dar kas iš Vilniaus yra?
Mes kažkaip ir apsipratom su esama padėtim- anksčiau buvo baisiau. O dabar bent jau naktim daugiau mažiau miegam, o tai beveik du metus be miego buvom. Atrodo, jog viskas taip ir turi būti, nes kitaip nėra