Vaikas su klausos negalia 6

Sveikos išsakysiu ir aš savo nuomonę, gal kam bus ir neidomi, bet. Mūsų vaikui kad negirdi nustatė per trečiaji gimtadieni, KA gavom po mėnesio, na juos nešiojom, niekas jokia gydytoja jokia seselė nepasakė, kad reikia ieškot specialsito surdopedagogo, kad reikia KA reguliuoti(aš tik čia skaitydama sužinojau kad reikėjo juos reguliuoti), kokia laukia ateitis ir ka kaip daryt. Kai užklausėm pasakė domėkitės internete. Tada nulėkėm į santariškes audiogramos rezultatai buvo panašus, (audiogramos kaune mums neparodė) tik iš išrašo supratau kad rezultatai panašus tiek kauno tiek vilniuas. Pradėjom lankytis Santariškėse apie implantacija pasakė paskutine minute netgi viena iš ten darbuotoju mum išeinant pasakė nenusiminkit gi pažiūrėkit kiek maksimoj dirba negirdinčiu ir nieko. Laukti ar padės KA kai negirdimumas 98-102 db ir kai vaikui 3 metai, nežinau, gal galėjom, bet mums atrodė tada kad neturim kada, o jei nepadės ar nebus per vėlu. Štai nešiojam KI jau metai rezultratai bent jau man atrodo puikus.
Džiaugiuosiu už tuos, kuriems neprigirdėjimas nustatytas anksti ir jie turi laiko bandymamas padės KA ar ne.
O darbas kasdieninis tikrai reikalingas. Mes net valgydami mokomes skaičiuoti, pažystam spalvas ir panašiai. Eidama i darba paklausiu ką nupirkti maksimoj. Atsakymas buna "mašina", tada klausiu kokia maža didele, mažiukas (aišku vyras 4 metu ) net spalva pasako kokios nori mašinytės. O kai visi važiuojam i maksima klausiu ka pirksi "bandeliu, pieno, mašina ir piešti" ar tai nenuostabu.

Oi kaip pažįstamas tas nuolatinis kalbėjimas Mes ir pjaustom obuolį skiltelėmis ir skaičiuojam-vienas,du,trys.Na ir ką,dabar jau vaikinas viską skaičiuoja žaisdamas,mašinėles,kaladėles ir t. t.
O surdologo pagalba tokiam vaikui yra būtina,net gi jei jis negirdi kol kas

Beje,lapkričio 5d.,Vilniuje,Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre,vyks seminaras ,kurį ves I.V.Koroliova,dirbanti su implantuotais vaikais.Pernai teko dalyvauti,tai labai patiko.Ką domina ,galiu smulkesnę informaciją įdėti.Seminaras skirtas implantuoti ar besiruošiančių implantuoti vaikų tėvams

Nuostabu:wub:

Kiekviena diena turi savo laimę: nors ir monotoniškas, bet skaičiavimas, aiškesnis žodžio tarimas, naujo žodelio atsiradimas, ypatingas piešinys...Net ir menkutė smulkmena tampa didžiuliu džiaugsmu Buvimas šalia moka ne tik pastebėti nereikšmingas (iš pirmo žvilgsnio) smulkmenas,bet ir jomis džiaugtis, branginti jas Kad ir kaip būtų keista, tačiau jaučiuosi dėl to laiminga

Niu va grįžom po Santariškių- kai labai nieko gero nebuvau nusiteikus užgirst- tai ir nuotaikos nesusigadinau. Aišku, liūdna, bet yra kaip yra. Gyvensim dar turbūt metus su vamzdukais. Klausa dar truputuką pasitaisė, bet vistiek prikurtimas yra. O jį mum duoda lėtinis sinusitas, kuriam nelabai gydymo yra. Truputuką pagersim hemeopatinių vaistukų, vėl važiuosim pasirodyt. Gruodį vėl eiliniai klausos tyrimai. Gerai, kad bent vamzdukai stovi gerai, niekas iš jų nebėga. Tiek žinių. Draugausim toliau su jumis
Man taip juokinga buvo šiandien per tą tyrimą. Ten kalbina ją. Klausia: Tu sesę ar brolį turi? Sako, ne tik pelę. (Vakar vakare susipyko su sese). O po to ten dar kažko paklausinėjo ir pabaigoj klausia: o kas tavo geriausia draugė?
Sesė Kaip miela

Sutinku ir su Jurgitele, ir su Jolitele. Sneketi,sneketi ir sneketi. Bet juk ir su girdinciu vaiku sneki.
Pvz. kas cia-muse. Kodel muse? Kazka pasakai, po keliu minuciu- o kas cia? Ir taip galima pusvalandi. Jei pasakai- nebesuk ma galvos, seka klausimas- kodel?
Ir t.t. Kol ateina pietu arba nakties miego laikas
taputapu, o jus vaziuosit i seminara? Galetume kartu.

matau diskusija užvirė. pasisakysiu tik tiek - kiekvienam vaikui, turinčiam bet kokių bėdų su sveikata, nesvarbu, ar dantukas sugedo, ar akytės supūliavo, ar negirdi, reikalinga pagalba. todėl esu griežtai už tai, akd vaikas gautų logopedo/surdopedagogo paslaugas. tai mažiausia, ką tėvai gali padaryti ir turi padaryti. Be jų pagalvos nebus gerų rezultatų, o gali nebūti ir jokių.

Jei vaikas nešioja KA tik nuo liepos galo, tai per mažas laikas spręsti apei pasiekimus, o jei su vaiku nėra dirbama (turiu omeny ir pas surdopedagogus ir namie pagal susutatytą programą), tuomet nieko ir nebus, nes vaikas savaime neišmoks atskirti garsų, jų išgirsti.

nežinau, ar aš čia į temą

seminare planuoju ir aš dalyvauti, plius vaiką konsultacijai užrašiau

Neplanavau šiemet,manau,kad vis tiek daug kas kartosis iš pernai metų
Bet negirdėjusioms verta,vien toookio energingumo iš lektorės pasimokyti

Jusma, gal ir taip. Bet tada kaip girdintis kudikelis pamazu augdamas , girdedamas aplinkos garsus , suvokia ir kalba? Vedzioja kas nors pas kokius specialistus?
Kad netureciau skaudzios patirties, tiksliau veltui praleisto laiko, galbut sutikciau visiskai. Bet dabar tik pusiau.
Buvom karta pas surdopedagoga. Pusvalandi. Kol naujas zmogus buvo idomus, kol koks zaisliukas rupejo, dar puse bedos. Bet kokias 10-15 min. KA lauk is ausytes, apsikabino ir prasom neliesti manes. O namuose, tiesiog bendraujant kaip su paprastu vaiku, visa diena vaiksto su KA, tiesiog tarp kitko ar suploju, ar dar koki neiprasta stipru garsa pabandau. O va i zmogaus balsa visai nereaguoja. Nebent sedi ant keliu, yra geros nuotaikos . Ir rekiu vos ne i ausi is visu jegu.
Jei manyti, kad per trumpas laikas, tai kodel ne per trumpas suprasti kur suns , o kur svilpuko garsas? Dabar dar saukstu i puoda zino.
Vakar idomiai taip buvo. Susvilpiau uz nugaros, o ji irgi isputus zandukus pucia. Nes pradzioj tai rodau jai matant. Na, kad kazkoki garsa skleidzia butent tas daiktas
As manau, kad ne idetam darbe siuo atveju esme. Zinoma, eisim ir i darzeli, ir pas specialista, bet po KI.

AS nesiginciju, tik bandau suprasti

Sveiki

Danske ir as esu tos nuomones, kad jusus atveju labai netgi per mazas laiko tarpas, siekiant dar geresniu rezultatu ir noreciau nesutikti su tavo nuomone, kad niekas is sono nepades geriau girdeti. Oi kaip pades ir tikrai padeda, nedaryk tokios klaidos, atsisakydama tos pagalbos, nes nemokomas vaikas pazinti garsu tiesiog ju nesupranta, panasiai kaip mums skamba kinieciu kalba. Manau, dar ne per velu konsultuotis su specialistais ir kibti i darba, supazindinant su atskirais ir kuo ivairesniais garsais.

Edute, eidama pasiimti savo vyresnelio, matau ir uzkalbino tavaji. Pamatysi, viskas su juom bus gerai , saunus vaikis! Tikiu, kad jo garsu suvokimas dar po kiek laiko dar labiau pageres, o tai duos dziuginanciu rezultatu.

Jurgitele, su tavo suneliu mano mazasis visada susitinka tarpduryje einant is surdopedagoges . Labai simpatiskas berniukas!

Shpulija, jau kiap ir gavai atsakymus, bet dar norejau priminti, kad nustatant klausos sutrikimo laipsni yra trys - lengvas, sunkus ir ypac zymus. O nustatant neigaluma, jei neklystu skiriami du- lengvas ir vidutinis. Vidutiniam priskiriamas ypac zymus, o lengvam - lengvas ir sunkus.

Giedre, turiu draugus, kuriu vaikui buvo tokia bedele, galiu prie progos dar paklausineti, bet jie isbrido is tos bedos, taip pat kuri laika nesiojo vamzdukus ( nes iki tol budavo dazni ausu uzdegimai), po to dar padare adenoidu operacija ir dabar kaip ir viskas gerai. Manau, jums irgi viskas per laika susitvarkys.

Ir mano vyras dalyvaus seminare.

Aciu.
O tai norint kad vaikas dalyvautu na konsultacijoj ji reikia atskirai uzregistruoti. As tai uzsiregistravau, jei leis is darbo dienelei pabėgt butinai dalyvausiu seminare, pernai dalyvauvau labai patiko ir siemet noris dalyvauti.

Danske, noriu atsakyti tau i klausima, kodel sveikiems vaikams nereikia tokios pagalbos, ogi todel, kad jie garsus girdi nuo pat gimimo, netgi pilve dar budami, ir smegenys ju dirba jau nuo tada, o tiems vaikams, kurie pradeda garsu pasauli girdeti daug veliau, atitinkamai ir laiko turi praeiti, kol susipazysta ir surisa info su smegenimis. Juk gerai girdintys kudikiai info apdoroja taip pat ilgai, kol pradeda kalbeti, o tavo mergyte, kaip suprantu, nuo liepos pradejo tik girdeti tam tikrus garsus, isivaizduoji, kad iki to laiko ji negirdejo ir net nesuvoke??? Todel greito rezultato ir dar be spec. mokymu negali buti. Zinoma, gal mes cia daug ko nezinome, gydytojams, specialistams geriau spresti, kiekvieno atvejis individualus, pvz. musu atveju, nors ir ejome pas gydytoja ,,is gatves,,, kaip Edute minejo, bet niekas nedare jokio spaudimo del KI, tik sake, kad reikia pirmiausia isbandyti KA, musu atveju tai labai padeda, ir gydytojai akcentuoja, kad tai tik ankstyvos diagnozes nustatymo bei individualaus spec. darbo deka. Bet kokiu atveju sekmes, pasirenkant pati tinkamiausia vaikui buda.

Iš tiesų, kaip miela


Nesupykit, bet man susidarė toks įspūdis, kad KI jums atrodo kaip panacėja ir jūs jau esate apsisprendusi, o dauguma mūsų vis dar norim jus įtikinti, kad reikia maksimaliai išnaudoti esančias galimybes ir tik nesėkmės atveju implantuoti. Nežinau, pas kokį surdopedagogą buvote, bet vienas kartas yra visiškai nieko nereiškiantis. Kai kuriuos vaikus reikia prisijaukinti pamažu, o ypač tokius, kurie turi problemų. O net ir darbas su surdopedagogu prieš implantaciją tik padės, nes mokės žymiai daugiau nei prieš tai.

Ir kiek esu susidariusi nuomonę, tai implanto įdėjimas nepadaro vaikučiu tokiu pat girdinčiuoju kaip mes. Merginos, ar klystu?

Aš ne prieš implantus, kai jie būtini... Nors kartais pagalvoju, kad mes, girdintieji, leidžiam sau būti dievu, visa ko sprendėju. Kiek esu skaičiusi straipsnių apie kurčiuosius ir neprigirdinčius, tai daugumą jų erzina noras juos suvienodinti su girdinčiaisiais. Atvirai pasakius, niekada nedėčiau implanto vaikui, turinčiam klausos likučius... Tik po metų juodo darbo, jei vaikas taip ir liktų pradiniame taške, pradėčiau galvoti apie implantaciją. Juk tokie puikūs atvejai, kaip mūsų forume, nėra vienintelė realybė. Yra vaikų, kurie negali gyventi su implantu ir turi daug psichologinių, elgesio problemų.

Tiesą pasakius, aš kartais pagalvoju, kad vagiu iš savo vaiko tapatybę, kurią jai skyrė gamta . Kad dėl savo ambicijų/supratimo/nuomonės/išankstinio nusistatymo ir manymo, kad žinau, kaip jau bus geriau viduje pasišiaušiu, kai jos mokslai krypsta kurčiųjų pasaulio, o ne girdinčiųjų link. Tik dabar išmokau patylėti, sukramtyti ir suvirškinti tai, ką sako surdopedagogė. Ir pamatyti, jog tai, ką darom dabar, ateity atrodys taip, kaip norim, kad būtų. Turbūt iš begalinio noro apsaugoti savo vaiką nuo patyčių ir skausmo aš noriu, kad ji kuo mažiau skirtųsi nuo bendraamžių... Tačiau kartais iš pasalų užklumpa mintis, kad elgiuosi savanaudiškai... Bet gal ir reikia būti savanaudei, kad tavo vaikas pasaulyje jaustųsi smagiau?


O su kuo susijusi ta skaudi patirtis? Nes labai sunku suprasti, kas lemia tokį pasirinkimą