QUOTE(Cukraus pudra @ 2010 09 24, 22:07)
smagu, kad daiktai ima atrasti vardus
Taip, labai smagu
Tik pastaruoju metu, ypač pradėjus eiti į darželį, o ypač kai tik iš jo grįžta namo, prasideda isterijos

Ir nesuprantam - kodėl

Krenta, verčiasi nuo lovos žemyn galva, žalojasi, bėga, trenkiasi, klykia, tik spėk žiūrėti, kad nenusisuktų galvos

Auklėtojos darželyje giria, kad viskas ok: žaidžia, miega, valgo, klauso...O tik grįžta namo: ašaros, isterijos. Tiesiog įkyriai baigia suspardyti vieną mūsų kambario sieną, kuri yra dengta gipsokartono plokšte

Tik spyris su kulnu - ir duobė

Žinoma, drausminame, tai įkyriai specialiai tik nusisuka ir vėl keršyja

Muša mane ir tėtį. Tikrąją ta žodžio prasme - muša

Ar jis čia siunta dėl to, kad darželyje paliekame, ar dėl ko daugiau - nesuprantame. Ir daiktus piktai pradėjo mėtyti

Va šitai man iš viso siaubas. Ir ž-inokit - kol neišsislieja, tol namie apie 1,5 val grausmai, trenksmai, klyksmai. Vaikas auga ir stiprėja. Man pradėjo plaukai šiauštis
(ką ten šiauštis, tuoj nupliksiu, nes kuokštais pradėjo slinkti turbūt nuo nuolatinių stresų) - aš jo greitai nebepajėgsiu nulaikyti. Tai tenka pritaikyti "pertraukos" režimą: uždaromas savo kambaryje 4 min. Patarė viena draugė psichologė. Kiek metų - tiek minučių pertraukos. Tai patikėkit kas dedasi kambaryje. skraido knygos. Kitus kietesnisu daiktus stengiuosi išnešti iš kambario. Vakar metė į grindis tokią mažytę savo kėdutę ir sulaužė. tada pats išsigando ir nutilo. Bet po tų 4 min. - vaikas apsikriokęs ir mane savo snargliuotu snukučiu ima bučiuoti, apkabina ir inkščia lyg atsiprašinėdamas. Žinoma, man širdis tabaluojasi besiklausant tų jo trinksmų už durų, vis bijau, kad durų stiklų kada neišbarškintų. Bet aš nežinau, kokių priemonių daugiau imtis. Neimsiu gi diržo
Tiesa, vakar numoviau kelnes ir pliaukštelėjau per užpakalį. Nes...lyg nutilo, lyg nurimo, lyg susitarėme, kad nebespardytų tos trapios sienos - ir tik šnai, apsisuko ir vėl lyg atkeršydamas spyrė. Tai sudrožiau, nes netlaikaiu ir aš. Bet kažkaip visiškai šį kartą nesigailiu, nes tas sudrožimas buvo laiku ir vietoje. Labai gerai suprato už ką. Ir tada namie stojo ramybė...apsikabinimas, išbučiavimas, net pradėjo rodyti, kad kalbėti kažką moka