Rimanta, tu visada mane prajuokini 
Kas kart vis stebiuosi, kokia tu šmaikšti, norėčiau ir aš kiek tavo šmaikštumo pasivogti
Kas kart vis stebiuosi, kokia tu šmaikšti, norėčiau ir aš kiek tavo šmaikštumo pasivogti
tikrai? labai malonu girdėti malonius žodžius o tokie dalykai užkrečiami
hmmm, merginos, gal žinote kokį homeopatą, 'dirbantį' su hormoninėm problemom 
| QUOTE (Rimanta @ 2004 09 27, 10:39) |
| hmmm, merginos, gal žinote kokį homeopatą, 'dirbantį' su hormoninėm problemom |
Aš žinau, bet Kaune. Jau daugelį apdalinau koordinatėm. Jeigu domina, atsiųsiu ir tau.
Kalbant apie netradicinius gydymo metodus, tai sugalvojau, kad mūsų šeimos nevaisingumas gali būti psichologinės kilmės. Turbūt nuspręsiu šiek tiek paaukoti laiko ir pinigų psichoterapijai. O gal padės???
Nu nežinau, gal ir juokinga, bet nieko konkretaus pas mus neranda. Man iš viso pastaruoju metu užeina nenoras ilgą laiką ką nors daryti tame fronte, super sudėtinga pasidarė netgi atlikti tokį paprastą veiksmą, kaip užsiregistruoti pas savo ginekologę. Ovuliacijos metu visiškai pranyksta poreikis mylėtis, netgi pagalvoti apie tai nenoriu. Prisiverčiu tik dėlto kad reikia
O ir pati vis dažniau pagalvoju, kad man ir taip gerai kolkas. Ar jums tai nepanašu į pasąmoninį nenorą dar turėti vaikų???? O dar kažkokiam žurnale buvo testas, ar jau pasiruošusi būti mama. Tai žinot koks atsakymas gavosi man? - nepamiršti išgerti kontraceptinių tablečių. Juokinga, kai pagalvoji, jog jau beveik keturi metai bandom turėti leliuką ir niekaip nesigauna. Gal jau pavargau? O gal pripratau prie tokių sąlygų ir jau sunku ką nors keisti? Gal tai kaip toms viengungėms moterims, kurioms lyg ir norisi pastovaus vyro šalia, bet lyg ir nesinori keisti nusistovėjusios tvarkos?
Suprantu, kad galbūt daugelis iš jūsų nustebs ar net pasibaisės iš tokių mano pamąstymų. Man pačiai baisu, smerkiu save už tokias mintis ir neveiklumą, bijau, kad leidžiu laikui slysti man pro pirštus, o su juo ir galimybe turėti vaikų. Bet taip jau yra
Todėl ir sakau, gal psichoterapija galėtų atverti man akis. Gal atsiras tarp mūsų tokių, kurios tai išbandėte? Būtų įdomu pasidalinti patirtimi.
galvoju, kad negerai pasiduoti apatijai. tai ,,kvepia" depresija. taciau beatodairiskai stengtis ,,daryti vaikus" irgi nesveika. man irgi panasiai buvo. as tingedavau myletis ir tai darydavau tik del to, kad reikia 
. taciau dabar, kai suzinojau, kad naturaliai nesigaus, kitaip i viska ziuriu.
manau, kad tau, Impresion, tikrai reikia atsipalaiduoti, kazkuom uzimti savo prota ir jegas, galbut, jei manai, kad reikalinga, kreiptis pas psichologa. o gal siaip sugalvoti gera laiko praleidimo buda, kuris tave visa uzvaldytu.
. taciau dabar, kai suzinojau, kad naturaliai nesigaus, kitaip i viska ziuriu. manau, kad tau, Impresion, tikrai reikia atsipalaiduoti, kazkuom uzimti savo prota ir jegas, galbut, jei manai, kad reikalinga, kreiptis pas psichologa. o gal siaip sugalvoti gera laiko praleidimo buda, kuris tave visa uzvaldytu.
Aš manau, kad tai vienas iš periodų, kuriuos mes visos perėjom ar pereisim. Nieko tos tavo mintys, Impression, nebaisios, atvirkščiai - labai žmogiškos...Iš dalies, tai bėgimas nuo problemos, iš kitos pusės - elementarus "užkniso" ir tarsi susitaikymas su padėtimi...Sunku įvertinti kaip jautiesi iš tikrųjų....Gal psichologas tikrai padėtų...Jeigu jautiesi palaužta, tikrai būtinai reikėtų kažkokios pagalbos...O jeigu tiesiog "užpykai" ant situacijos, aš siūlyčiau kurį laiką pagyventi savo malonumui...Bent jau aš taip dariau, kai buvau labai pavargusi nuo bandymų...Laikas viską išspręs...Negerai, kai mūsų problema užgožia viską gyvenime....Tuomet tas trumputis gyvenimas nebetenka jokio žavesio...
| QUOTE (Impression @ 2004 09 29, 21:10) |
| Kalbant apie netradicinius gydymo metodus, tai sugalvojau, kad mūsų šeimos nevaisingumas gali būti psichologinės kilmės. Turbūt nuspręsiu šiek tiek paaukoti laiko ir pinigų psichoterapijai. O gal padės??? Nu nežinau, gal ir juokinga, bet nieko konkretaus pas mus neranda. Man iš viso pastaruoju metu užeina nenoras ilgą laiką ką nors daryti tame fronte, super sudėtinga pasidarė netgi atlikti tokį paprastą veiksmą, kaip užsiregistruoti pas savo ginekologę. |
Zinai,impression,man rodos cia labai naturalu.As dar karta pasikartosiu,kad musu liga yra ne tik fizine bet kartu ir dvasine ir dar beje seimynine,serga juk seima.Sutinku su Daivute,kad tai tiesiog toks gyvenimo etapas.Juk paziurek,visos mergaites ivairius etapus perejo.Man tai irgi kazkodel atrodo kad tiesiog susitaikymas su situacija,kartais yra gydymas.Bandyk apsilankyt pas psichologus as pilnai pritariu ir tiesa pasakius daznai irgi pamastau apie apsilankyma butent pas juos.Sekmes
Oi, mergytės, ne apie psichologus aš kalbu. Nemanau, kad man reikia pasišnekėti su kitu žmogumi, o tuo labiau su nepatyrusiu panašios situacijos. Jau "Nomedos" laidoje psichologė parodė, ką gali patarti žmogus, pats nesusidūręs su nevaisingumo problema. Psichologo konsultacijas puikiausiai pakeičia šitas forumas 
Aš kalbu apie PSICHOTERAPIJĄ. Man nereikia paguodos, man reikia pažinti save ir savo poreikius, norus, galimybes. Gal gili psichoanalizė ką nors atskleistų, ko aš sąmoningai nesuvokiu? Kaip suprantu, mūsų tarpe nėra šito dalyko išbandžiusių. Turbūt aš būsiu pirmoji Kai prisiruošiu, žinoma
Aš kalbu apie PSICHOTERAPIJĄ. Man nereikia paguodos, man reikia pažinti save ir savo poreikius, norus, galimybes. Gal gili psichoanalizė ką nors atskleistų, ko aš sąmoningai nesuvokiu? Kaip suprantu, mūsų tarpe nėra šito dalyko išbandžiusių. Turbūt aš būsiu pirmoji Kai prisiruošiu, žinoma
