Ieškanti moteris - kekšė?

20meciai daznai isimylejima painioja su Meile. Tiesa jausmus su laikinais dalykais maiso ir vyresni, bet gal reciau. Kai aplanko tikras jausmas, po to jau nieko nepainioji.... geismas, susizavejimas, isimylejimas... visa tai laikina ir greitai praeina.
Papildyta:


As ne pasamoneje, o is tikruju neplanuoju kurti seimos, tiesiog noriu tureti artima zmogu salia. Be jokiu stampu.

Persona non grata netapau, nes draugiu neturejau per daug niekada. Karta po skyrybu teko dalyvauti vienos drauges gimtadienyje. Ir nors tada turejau drauga, jauciausi nejaukiai. Dabar kartais(kaip ir anksciau) pas ja nuvaziuoju, bendraujam normaliai. Niekas nepasikeite.

O del "medziokles plotu"... As tokiu neturiu. Artima drauga galima sutikti visur, svarbu neuzsidaryti nuo viso pasaulio.
Papildyta:


Paprastai nebuna ko demonstruoti. Nemanau, kad jos pavydi man mano vienatves. Tik niekas netiki kai pasakau, kad esu viena ir jau labai ilgai. Ypac vyrai... tokia grazi moteris ir viena? Jiems tai nesuvokiama... Todel ir gyvenu siek tiek su kauke, siek tiek gal atrodau arogantiska. Nes niekam neidomu tavo skausmas. Uzsidedi "laimingo" zmogaus kauke ir eini... Jau geriau tegu pavydi ir galvoja, jog viskas gerai, esu visu mylima, gerbiama, geidziama, populiari... tame yra tiesos, nesenai darbe gavau tokias pareigas, kad tikrai pasijutau ivertinta ir supratau, kad einu teisingu keliu. Tik sirdy tustuma... nes ir paciai norisi myleti.... ne vien buti kitu mylima.

Nelabai suprantu, ar jums malonu, kad pavydi?
Papildyta:

O kas jus myli, nuoširdžiai, tikrai bei nesumeluotai?

Is dvieju blogybiu renkuosi mazesne - geriau pavydas negu uzuojauta ir tylus dziaugsmas, kad kitam blogiau negu man...

Ziurint kieno meile turesim galvoje... Artimieji myli vienaip, vyrai kitaip, zmones, kurie mane supa ir nori bendrauti - ju meile dar kitokia. Sitas jausmas turi daug rusiu.
Papildyta:


rekomenduoja. Gal ir geri tie vyrai. Tiems ir toms, kas juos man siulo. Kiekvienam savo. Niekas neturi mano akiu ir sirdies ir negali geriau uz mane zinoti ir jausti kokio zmogaus man reikia.

"Tik sirdy tustuma... nes ir paciai norisi myleti.... ne vien buti kitu mylima."
Tai apie ką jūs kalbat?

Apie meile vyrui. Visokia kitokia meile ko gero as jau turiu. Ir pati myliu. Dukra, mama, savo katina, zmones, kurie mane supa. Placiaja prasme. Bet noretusi kazko konkreciau...

Ar neatrodo, kad jus save apgaudinejat manydama, kad kiti pavydi... Analogiskai masto ir tos kurios istekejusios, galvoja, kad jus joms pavydit. Bet ar tai tiesa... Zmones susikuria iliuziju pasauleli.

Bent jau man is to kas parasyta yra aktualu, tik vietos, kur jus randate vyrus, mat draugei reikia, o ne tai kaip visi jusu troksta ir siekia, o jus tik juos sortituojate, metate, nes neva jusu kriteriju kartele vyrams aukstai yra iskelta. O tas jusu paslaptingas paaiskinimas kas iesko tas randa yra pats tikriausias koketavimas. Bent jau man, diskusija pradeda kvepeti pasipuikavimo savimi akcija. Statistikos duomenys sako ka kita, kad kas metais vyrus susirastis darosi vis sunkiau.

Ir vel rasau ne is kokio ten pavydo, ar smerkimo del jusu gyvenimo budo. Duok Dieve jums sveikatos ir toliau taip gyventi jei jus tai tenkina, bet tuomet vadinkite viskas savo vardais. As pati, jei taip galima sakyti, esu sugyventine, man stampai nemotais. Bet suprantu ir vyrus, kurie yra pragmatiski ir nori seimos, kad kas drabuzius skalbtu, maista ruostu, uzuoveja butu. Na nera vyrai vien sekso masinos. O su jumis draugauti tik laika gaisti, jei jie neatitiks jusu aukstai iskeltos karteles yra tikimybe, kad liks prie suskilusios geldos. O taip norisi, kad kas vandens stikline paduos... Vyrai kaip ir moterys nenori buti priedeliais prie ko nors.

Na, o moteris, kuri nenori ilgalaikiu isipareigojimu, o bendravima mato tik kaip pora bobuviams, renginiams, seksa, romantinius vakarelius su gelemis, sampanu ir saldainiais, nera svajoniu moteris, tik pereinamas prizas. Todel vyrai ir vadina jas atatinkamai, nors jos save bando romantizuoti. Na vadinkite save geisha, odaliska ir t.t.

Tai kad neturiu as jokiu aukstai iskeltu karteliu... Del mylimo zmogaus padaryciau viska, taip pat ir tuos buitinius jusu isvardintus darbus. Nematau cia jokios problemos. O del pavydo - yra tam tikru zenklu tai rodanciu. Bent kiek ismanant psichologija ir pazistant zmones nesunku juos pastebeti. O mano gyvenimo budas normalus, jusu susidarete klaidinga nuomone. Nieko naujo... As jau beveik pripratau.

Bet ar tik jūs neieškote misterio tobulybės, tokio idealo, koks neegzistuoja žmogiškam pavidale?

Visu pirma nemegstu zodzio "ieskoti". Man atrodo vyrai - ne grybai miske, kad ju reiktu ieskoti. Man labiau patinka "tikiuosi sutikti". Ir nereikia man jokiu tobulybiu, pati nesu tobula. Kiekvienas renkames sirdimi. Ar bent jau reiketu taip rinktis. O ne susidaryti kazkoki sarasa kriteriju ar reikalavimu... Neturiu jokio saraso ir nesivaikau idealu.

Labai paprastai, kaip ir kitose gyvenimo srityse. Vieni dirba, o kiti aptarinėja jų darbą, vieni rašo knygas, dainuoja, kuria filmus, spektaklius, o kiti skaito, klauso, žiūri ir aptarinėja. Trumpai tariant, vieni gyvenimą gyvena su visais jo džiaugsmais ir skausmais, laimėm ir nelaimėm, klaidom ir klystkeliais, o kiti jį tik aptarinėja.