Ačiū Lineba, tikrai Justiniškėse
Nagi perskaičiau visą šią temą ir likau be žado 
Negi yra tokių žmonių, tuo labiau moterų, kurie gali taip skriausti mūsų vaikiukus???????????????????
Nžn, bet man dar šiurpuliukai laksto..........
Negi yra tokių žmonių, tuo labiau moterų, kurie gali taip skriausti mūsų vaikiukus???????????????????
Nžn, bet man dar šiurpuliukai laksto..........
dvi dienas kaiciau si skyreli ir abi dienas plaukai stojosi piestu...........kazkoks kosmaras dedasi
as pati JAV isdribau 4 metus aukle ir siurpas krecia girdint kokios nesamones dedasi su tom auklem........ aisku ne visos jos tokios , bet kelios sugadina visa varda.............mamos, bukit stiprios, -butinai filmuokit, irasinekit ,-normali aukle, kuri myli vaikus ir PATINKA tas drbas- nepreistarasu buti filmuojama... manes niekas nefilmavo , nes visas rezultatas matosi ant vaiko... ne veltui su viena seima isdirbau 4 metus ir visus 3 vaikus myliu ,kaip savus......... dabar turiu savo klecka ir TIKRAI daryciau DIDZIULE ATRANKA savo maziui...
sekmes visomsir stiprybes.
as pati JAV isdribau 4 metus aukle ir siurpas krecia girdint kokios nesamones dedasi su tom auklem........ aisku ne visos jos tokios , bet kelios sugadina visa varda.............mamos, bukit stiprios, -butinai filmuokit, irasinekit ,-normali aukle, kuri myli vaikus ir PATINKA tas drbas- nepreistarasu buti filmuojama... manes niekas nefilmavo , nes visas rezultatas matosi ant vaiko... ne veltui su viena seima isdirbau 4 metus ir visus 3 vaikus myliu ,kaip savus......... dabar turiu savo klecka ir TIKRAI daryciau DIDZIULE ATRANKA savo maziui...
sekmes visomsir stiprybes.
Oi merginos,
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip nepaklausiau. Is pradziu viskas buvo lyg ir gerai, vaika priziurejo lyg ir neblogai, skaniai dare valgyti, buvo tvarkinga, nors zinojau kad turi ilga liezuvi, bet pries priimant i darba viena is mano salygu buvo - laikyti liezuvi uz dantu kas liecia musu seima. Maniau kad su kiekvienu zmogum galima susitarti.... Maniau.... Kai veliau kaimynes pradejo nesti man visokius pletkus apie musu seima, man net negera pasidare. As su aukle pasnekejau apie tai. Dievagojosi, kad tai daugiau nepasikartos. Patikejau. Kokia buvau durna... Ne tas zodis... Pradejo nebeklausyti manes, kai prasydavau isvirti Agnytei kose pusryciams arba iskepti varskeciu, pradejo maitinti ja sumustiniais (vaikui buvo 1.3 metu). Is anksciau buvome sutarusios, kad ji padarys reikalingu produktu sarasa, bet paskui pradejau pastebeti kad produktai masiskai genda saldytuve. Turedavau vis ismesti ir ismesti kruvas darzoviu, varskes. Ir pletkai nesiliove, vis ka nors idomaus apie save isgirsdavau. Be to is kaimynes suzinojau, kad ji klausinejasi darbo. Dar karta kalbejomes. Dar durnesne buvau, kad nemeciau jos lauk is karto... Paskui buvo dar idomiau... Isvaziavau i Kopenhaga 4-ioms dienoms pas drauge pasisveciuoti. Atveziau jai dovanele (beje ir kaledoms jai dovanojome dovana: sidabrine grandinele ir dar kazka, jau nepamenu). Vyras juokdamasis pasakojo, kad ji jam skaniausiai dariusi valgyti, kai manes nebuvo, straksejusi aplink ji ir ant manes variusi: kokia as negera, kaip ji su manim nesusisneka, algos nepakelia (gaudavo tuo metu 700 lt. i rankas plius virsvalandziai po 5 lt. uz val.), kaip as ja aprekiau uz sugadintus produktus. Is tikro as jos neaprekiau, bet pasakiau jai ta dalyka gal koki 5-a karta, o kai 5-a karta sakai, turbut norom nenorom tonas kyla? Kaip manot? Po situ bajeriu supratau kad cia jau viskas, priejom riba, lenda i seima. Nusipirkau "alioske" ir pradejau tyliai ieskotis kitos aukles. Ir ka jus manot as ten pamaciau? Taip taip, Elvyros skelbima. Paprasiau drauges kad paskambintu ir pakalbetu. Primelavo visokiu nesamoniu, kad vaikas kuri ji ziurinti, eis i darza, kad as jai moku 800 lt., kokia ji nuostabi ir t.t. Mano vyras kazkaip tuo metu negalejo dalyvauti aukliu rinkime, labai dirbo, viskas krito ant mano peciu, o as istampytais nervais issirinkau KITA AUKLE......
2. Irena Kvedaraviciene, gim. 1958 11 19, a/k 4---1----45, gyvena Zveryne arba sodo namelyje uz Europos parko priklausomai nuo metu laiko, turi 2 sunus, kurie jau sukure savo seimas. Jos vyras tragiskai zuvo avarijoj pries 3-4 metus, nuo to laiko (turbut) moteriske isgerineja. Apie neturiu tiek daug papasakoti kiek apie Elvyra, nes mes visai gerai su ja sutarem. Ji dirbo pas mus 3.5 men. Ir koses virdavo, ir valgyti skaniai darydavo, ir lauke daug budavo su Agnyte ir sokdavo, ir zaisdavo (buvom ijunge kamera). Taciau viena grazia diena as apsirgau nesunkia liga - akiu uzdegimu ir del priezasties gavau biuleteni (vistiek i kompa nespoksosi), grizau namo anksciau, pastebejau kad ji siek tiek kratosi, pasake kad prastai jauciasi, net niekas nebuvo sutvarkyta ir Agnytei valgyti buvo labai jau prastai padaryta. Na supratau, kad gal is tikro jai negera, gripas ar kazkas, maza kas. Pasakiau kad gali pailseti namie pora dienu, o paskui man jos prireiks. Nuo to laiko ji dingo. Kai jai neprisiskambinau sutartu laiku, supratau kame gali buti kampas. Mano sirdis visai sustojo, jau norejau mesti gerai apmokama darba, grizti namo ir auginti Agnyte pati. Be to ji turejo mano buto raktus ir pas mane namie buvo like jos smutkiu. Su drauge nuvaziavome pas ja i sodo nameli ir ten radome... ohoho ka mes ten radome.... irstva, prisikta, prirukyta, be triusiku lakstanti jos dieda kazkoki ir ja pacia lovoje besivoliojancia (beje, kai vaziavau i ta sodo nameli pasiziureti kaip ji gyvena pries ja pasamdant - ten buvo ideali tvarka). Na va. Zinokit nuosirdziai stebiuosi, kaip ji tuos 3.5 men atsilaike pries nerealu kieki alkoholio atsargu musu namuose, nes as vis paciokindavau ja, tikrai nei karto nieko itartino neuzciokinau, ir bonkos savo vietose budavo. Itariu, kad jai "zapojai" uzeidavo kas kokius 5-6 men. Nu ka gi, buna ir taip. Bet patikekit, prisiminus sita perioda, man ant galvos plaukai pasisiausia.
Zmones, dabar turiu auksine auklyte, susiradau ja per ta pacia "alioske", jos niekam ilgai neatiduosiu. Tikiuosi kad mano kancios baigesi. Be to musu namus aplanke dar vienas gandras. Kovo menesi turesim zuviuka arba zuvyte. Cia turbut po visu kanciu Dievulis manes pasigailejo. Ja as butinai itrauksiu i "baltaji" sarasiuka.
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip nepaklausiau. Is pradziu viskas buvo lyg ir gerai, vaika priziurejo lyg ir neblogai, skaniai dare valgyti, buvo tvarkinga, nors zinojau kad turi ilga liezuvi, bet pries priimant i darba viena is mano salygu buvo - laikyti liezuvi uz dantu kas liecia musu seima. Maniau kad su kiekvienu zmogum galima susitarti.... Maniau.... Kai veliau kaimynes pradejo nesti man visokius pletkus apie musu seima, man net negera pasidare. As su aukle pasnekejau apie tai. Dievagojosi, kad tai daugiau nepasikartos. Patikejau. Kokia buvau durna... Ne tas zodis... Pradejo nebeklausyti manes, kai prasydavau isvirti Agnytei kose pusryciams arba iskepti varskeciu, pradejo maitinti ja sumustiniais (vaikui buvo 1.3 metu). Is anksciau buvome sutarusios, kad ji padarys reikalingu produktu sarasa, bet paskui pradejau pastebeti kad produktai masiskai genda saldytuve. Turedavau vis ismesti ir ismesti kruvas darzoviu, varskes. Ir pletkai nesiliove, vis ka nors idomaus apie save isgirsdavau. Be to is kaimynes suzinojau, kad ji klausinejasi darbo. Dar karta kalbejomes. Dar durnesne buvau, kad nemeciau jos lauk is karto... Paskui buvo dar idomiau... Isvaziavau i Kopenhaga 4-ioms dienoms pas drauge pasisveciuoti. Atveziau jai dovanele (beje ir kaledoms jai dovanojome dovana: sidabrine grandinele ir dar kazka, jau nepamenu). Vyras juokdamasis pasakojo, kad ji jam skaniausiai dariusi valgyti, kai manes nebuvo, straksejusi aplink ji ir ant manes variusi: kokia as negera, kaip ji su manim nesusisneka, algos nepakelia (gaudavo tuo metu 700 lt. i rankas plius virsvalandziai po 5 lt. uz val.), kaip as ja aprekiau uz sugadintus produktus. Is tikro as jos neaprekiau, bet pasakiau jai ta dalyka gal koki 5-a karta, o kai 5-a karta sakai, turbut norom nenorom tonas kyla? Kaip manot? Po situ bajeriu supratau kad cia jau viskas, priejom riba, lenda i seima. Nusipirkau "alioske" ir pradejau tyliai ieskotis kitos aukles. Ir ka jus manot as ten pamaciau? Taip taip, Elvyros skelbima. Paprasiau drauges kad paskambintu ir pakalbetu. Primelavo visokiu nesamoniu, kad vaikas kuri ji ziurinti, eis i darza, kad as jai moku 800 lt., kokia ji nuostabi ir t.t. Mano vyras kazkaip tuo metu negalejo dalyvauti aukliu rinkime, labai dirbo, viskas krito ant mano peciu, o as istampytais nervais issirinkau KITA AUKLE......
2. Irena Kvedaraviciene, gim. 1958 11 19, a/k 4---1----45, gyvena Zveryne arba sodo namelyje uz Europos parko priklausomai nuo metu laiko, turi 2 sunus, kurie jau sukure savo seimas. Jos vyras tragiskai zuvo avarijoj pries 3-4 metus, nuo to laiko (turbut) moteriske isgerineja. Apie neturiu tiek daug papasakoti kiek apie Elvyra, nes mes visai gerai su ja sutarem. Ji dirbo pas mus 3.5 men. Ir koses virdavo, ir valgyti skaniai darydavo, ir lauke daug budavo su Agnyte ir sokdavo, ir zaisdavo (buvom ijunge kamera). Taciau viena grazia diena as apsirgau nesunkia liga - akiu uzdegimu ir del priezasties gavau biuleteni (vistiek i kompa nespoksosi), grizau namo anksciau, pastebejau kad ji siek tiek kratosi, pasake kad prastai jauciasi, net niekas nebuvo sutvarkyta ir Agnytei valgyti buvo labai jau prastai padaryta. Na supratau, kad gal is tikro jai negera, gripas ar kazkas, maza kas. Pasakiau kad gali pailseti namie pora dienu, o paskui man jos prireiks. Nuo to laiko ji dingo. Kai jai neprisiskambinau sutartu laiku, supratau kame gali buti kampas. Mano sirdis visai sustojo, jau norejau mesti gerai apmokama darba, grizti namo ir auginti Agnyte pati. Be to ji turejo mano buto raktus ir pas mane namie buvo like jos smutkiu. Su drauge nuvaziavome pas ja i sodo nameli ir ten radome... ohoho ka mes ten radome.... irstva, prisikta, prirukyta, be triusiku lakstanti jos dieda kazkoki ir ja pacia lovoje besivoliojancia (beje, kai vaziavau i ta sodo nameli pasiziureti kaip ji gyvena pries ja pasamdant - ten buvo ideali tvarka). Na va. Zinokit nuosirdziai stebiuosi, kaip ji tuos 3.5 men atsilaike pries nerealu kieki alkoholio atsargu musu namuose, nes as vis paciokindavau ja, tikrai nei karto nieko itartino neuzciokinau, ir bonkos savo vietose budavo. Itariu, kad jai "zapojai" uzeidavo kas kokius 5-6 men. Nu ka gi, buna ir taip. Bet patikekit, prisiminus sita perioda, man ant galvos plaukai pasisiausia.
Zmones, dabar turiu auksine auklyte, susiradau ja per ta pacia "alioske", jos niekam ilgai neatiduosiu. Tikiuosi kad mano kancios baigesi. Be to musu namus aplanke dar vienas gandras. Kovo menesi turesim zuviuka arba zuvyte. Cia turbut po visu kanciu Dievulis manes pasigailejo. Ja as butinai itrauksiu i "baltaji" sarasiuka.
QUOTE(Kazimiera @ 2005 07 20, 09:25)
Oi merginos,
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip nepaklausiau. Is pradziu viskas buvo lyg ir gerai, vaika priziurejo lyg ir neblogai, skaniai dare valgyti, buvo tvarkinga, nors zinojau kad turi ilga liezuvi, bet pries priimant i darba viena is mano salygu buvo - laikyti liezuvi uz dantu kas liecia musu seima. Maniau kad su kiekvienu zmogum galima susitarti.... Maniau.... Kai veliau kaimynes pradejo nesti man visokius pletkus apie musu seima, man net negera pasidare. As su aukle pasnekejau apie tai. Dievagojosi, kad tai daugiau nepasikartos. Patikejau. Kokia buvau durna... Ne tas zodis... Pradejo nebeklausyti manes, kai prasydavau isvirti Agnytei kose pusryciams arba iskepti varskeciu, pradejo maitinti ja sumustiniais (vaikui buvo 1.3 metu). Is anksciau buvome sutarusios, kad ji padarys reikalingu produktu sarasa, bet paskui pradejau pastebeti kad produktai masiskai genda saldytuve. Turedavau vis ismesti ir ismesti kruvas darzoviu, varskes. Ir pletkai nesiliove, vis ka nors idomaus apie save isgirsdavau. Be to is kaimynes suzinojau, kad ji klausinejasi darbo. Dar karta kalbejomes. Dar durnesne buvau, kad nemeciau jos lauk is karto... Paskui buvo dar idomiau... Isvaziavau i Kopenhaga 4-ioms dienoms pas drauge pasisveciuoti. Atveziau jai dovanele (beje ir kaledoms jai dovanojome dovana: sidabrine grandinele ir dar kazka, jau nepamenu). Vyras juokdamasis pasakojo, kad ji jam skaniausiai dariusi valgyti, kai manes nebuvo, straksejusi aplink ji ir ant manes variusi: kokia as negera, kaip ji su manim nesusisneka, algos nepakelia (gaudavo tuo metu 700 lt. i rankas plius virsvalandziai po 5 lt. uz val.), kaip as ja aprekiau uz sugadintus produktus. Is tikro as jos neaprekiau, bet pasakiau jai ta dalyka gal koki 5-a karta, o kai 5-a karta sakai, turbut norom nenorom tonas kyla? Kaip manot? Po situ bajeriu supratau kad cia jau viskas, priejom riba, lenda i seima. Nusipirkau "alioske" ir pradejau tyliai ieskotis kitos aukles. Ir ka jus manot as ten pamaciau? Taip taip, Elvyros skelbima. Paprasiau drauges kad paskambintu ir pakalbetu. Primelavo visokiu nesamoniu, kad vaikas kuri ji ziurinti, eis i darza, kad as jai moku 800 lt., kokia ji nuostabi ir t.t. Mano vyras kazkaip tuo metu negalejo dalyvauti aukliu rinkime, labai dirbo, viskas krito ant mano peciu, o as istampytais nervais issirinkau KITA AUKLE......
2. Irena Kvedaraviciene, gim. 1958 11 19, a/k 4---1----45, gyvena Zveryne arba sodo namelyje uz Europos parko priklausomai nuo metu laiko, turi 2 sunus, kurie jau sukure savo seimas. Jos vyras tragiskai zuvo avarijoj pries 3-4 metus, nuo to laiko (turbut) moteriske isgerineja. Apie neturiu tiek daug papasakoti kiek apie Elvyra, nes mes visai gerai su ja sutarem. Ji dirbo pas mus 3.5 men. Ir koses virdavo, ir valgyti skaniai darydavo, ir lauke daug budavo su Agnyte ir sokdavo, ir zaisdavo (buvom ijunge kamera). Taciau viena grazia diena as apsirgau nesunkia liga - akiu uzdegimu ir del priezasties gavau biuleteni (vistiek i kompa nespoksosi), grizau namo anksciau, pastebejau kad ji siek tiek kratosi, pasake kad prastai jauciasi, net niekas nebuvo sutvarkyta ir Agnytei valgyti buvo labai jau prastai padaryta. Na supratau, kad gal is tikro jai negera, gripas ar kazkas, maza kas. Pasakiau kad gali pailseti namie pora dienu, o paskui man jos prireiks. Nuo to laiko ji dingo. Kai jai neprisiskambinau sutartu laiku, supratau kame gali buti kampas. Mano sirdis visai sustojo, jau norejau mesti gerai apmokama darba, grizti namo ir auginti Agnyte pati. Be to ji turejo mano buto raktus ir pas mane namie buvo like jos smutkiu. Su drauge nuvaziavome pas ja i sodo nameli ir ten radome... ohoho ka mes ten radome.... irstva, prisikta, prirukyta, be triusiku lakstanti jos dieda kazkoki ir ja pacia lovoje besivoliojancia (beje, kai vaziavau i ta sodo nameli pasiziureti kaip ji gyvena pries ja pasamdant - ten buvo ideali tvarka). Na va. Zinokit nuosirdziai stebiuosi, kaip ji tuos 3.5 men atsilaike pries nerealu kieki alkoholio atsargu musu namuose, nes as vis paciokindavau ja, tikrai nei karto nieko itartino neuzciokinau, ir bonkos savo vietose budavo. Itariu, kad jai "zapojai" uzeidavo kas kokius 5-6 men. Nu ka gi, buna ir taip. Bet patikekit, prisiminus sita perioda, man ant galvos plaukai pasisiausia.
Zmones, dabar turiu auksine auklyte, susiradau ja per ta pacia "alioske", jos niekam ilgai neatiduosiu. Tikiuosi kad mano kancios baigesi. Be to musu namus aplanke dar vienas gandras. Kovo menesi turesim zuviuka arba zuvyte. Cia turbut po visu kanciu Dievulis manes pasigailejo. Ja as butinai itrauksiu i "baltaji" sarasiuka.
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip nepaklausiau. Is pradziu viskas buvo lyg ir gerai, vaika priziurejo lyg ir neblogai, skaniai dare valgyti, buvo tvarkinga, nors zinojau kad turi ilga liezuvi, bet pries priimant i darba viena is mano salygu buvo - laikyti liezuvi uz dantu kas liecia musu seima. Maniau kad su kiekvienu zmogum galima susitarti.... Maniau.... Kai veliau kaimynes pradejo nesti man visokius pletkus apie musu seima, man net negera pasidare. As su aukle pasnekejau apie tai. Dievagojosi, kad tai daugiau nepasikartos. Patikejau. Kokia buvau durna... Ne tas zodis... Pradejo nebeklausyti manes, kai prasydavau isvirti Agnytei kose pusryciams arba iskepti varskeciu, pradejo maitinti ja sumustiniais (vaikui buvo 1.3 metu). Is anksciau buvome sutarusios, kad ji padarys reikalingu produktu sarasa, bet paskui pradejau pastebeti kad produktai masiskai genda saldytuve. Turedavau vis ismesti ir ismesti kruvas darzoviu, varskes. Ir pletkai nesiliove, vis ka nors idomaus apie save isgirsdavau. Be to is kaimynes suzinojau, kad ji klausinejasi darbo. Dar karta kalbejomes. Dar durnesne buvau, kad nemeciau jos lauk is karto... Paskui buvo dar idomiau... Isvaziavau i Kopenhaga 4-ioms dienoms pas drauge pasisveciuoti. Atveziau jai dovanele (beje ir kaledoms jai dovanojome dovana: sidabrine grandinele ir dar kazka, jau nepamenu). Vyras juokdamasis pasakojo, kad ji jam skaniausiai dariusi valgyti, kai manes nebuvo, straksejusi aplink ji ir ant manes variusi: kokia as negera, kaip ji su manim nesusisneka, algos nepakelia (gaudavo tuo metu 700 lt. i rankas plius virsvalandziai po 5 lt. uz val.), kaip as ja aprekiau uz sugadintus produktus. Is tikro as jos neaprekiau, bet pasakiau jai ta dalyka gal koki 5-a karta, o kai 5-a karta sakai, turbut norom nenorom tonas kyla? Kaip manot? Po situ bajeriu supratau kad cia jau viskas, priejom riba, lenda i seima. Nusipirkau "alioske" ir pradejau tyliai ieskotis kitos aukles. Ir ka jus manot as ten pamaciau? Taip taip, Elvyros skelbima. Paprasiau drauges kad paskambintu ir pakalbetu. Primelavo visokiu nesamoniu, kad vaikas kuri ji ziurinti, eis i darza, kad as jai moku 800 lt., kokia ji nuostabi ir t.t. Mano vyras kazkaip tuo metu negalejo dalyvauti aukliu rinkime, labai dirbo, viskas krito ant mano peciu, o as istampytais nervais issirinkau KITA AUKLE......
2. Irena Kvedaraviciene, gim. 1958 11 19, a/k 4---1----45, gyvena Zveryne arba sodo namelyje uz Europos parko priklausomai nuo metu laiko, turi 2 sunus, kurie jau sukure savo seimas. Jos vyras tragiskai zuvo avarijoj pries 3-4 metus, nuo to laiko (turbut) moteriske isgerineja. Apie neturiu tiek daug papasakoti kiek apie Elvyra, nes mes visai gerai su ja sutarem. Ji dirbo pas mus 3.5 men. Ir koses virdavo, ir valgyti skaniai darydavo, ir lauke daug budavo su Agnyte ir sokdavo, ir zaisdavo (buvom ijunge kamera). Taciau viena grazia diena as apsirgau nesunkia liga - akiu uzdegimu ir del priezasties gavau biuleteni (vistiek i kompa nespoksosi), grizau namo anksciau, pastebejau kad ji siek tiek kratosi, pasake kad prastai jauciasi, net niekas nebuvo sutvarkyta ir Agnytei valgyti buvo labai jau prastai padaryta. Na supratau, kad gal is tikro jai negera, gripas ar kazkas, maza kas. Pasakiau kad gali pailseti namie pora dienu, o paskui man jos prireiks. Nuo to laiko ji dingo. Kai jai neprisiskambinau sutartu laiku, supratau kame gali buti kampas. Mano sirdis visai sustojo, jau norejau mesti gerai apmokama darba, grizti namo ir auginti Agnyte pati. Be to ji turejo mano buto raktus ir pas mane namie buvo like jos smutkiu. Su drauge nuvaziavome pas ja i sodo nameli ir ten radome... ohoho ka mes ten radome.... irstva, prisikta, prirukyta, be triusiku lakstanti jos dieda kazkoki ir ja pacia lovoje besivoliojancia (beje, kai vaziavau i ta sodo nameli pasiziureti kaip ji gyvena pries ja pasamdant - ten buvo ideali tvarka). Na va. Zinokit nuosirdziai stebiuosi, kaip ji tuos 3.5 men atsilaike pries nerealu kieki alkoholio atsargu musu namuose, nes as vis paciokindavau ja, tikrai nei karto nieko itartino neuzciokinau, ir bonkos savo vietose budavo. Itariu, kad jai "zapojai" uzeidavo kas kokius 5-6 men. Nu ka gi, buna ir taip. Bet patikekit, prisiminus sita perioda, man ant galvos plaukai pasisiausia.
Zmones, dabar turiu auksine auklyte, susiradau ja per ta pacia "alioske", jos niekam ilgai neatiduosiu. Tikiuosi kad mano kancios baigesi. Be to musu namus aplanke dar vienas gandras. Kovo menesi turesim zuviuka arba zuvyte. Cia turbut po visu kanciu Dievulis manes pasigailejo. Ja as butinai itrauksiu i "baltaji" sarasiuka.
Užjaučiu tau del tokių
auklių ,reikai pirmom dienom ,gal net ilgiau pakontrolioti,paprašyti rekomendaciju,netikėtai sugrižti namo,o valgyt savo vaikui patarčiau gaminti pačiai ,del šventos ramybes.Aš išverdu iš vakaro sriubytes,ryte išverdu koše,arba iškepu blynus,jogurtai visada yra,o į vakarą aš jau grižtu ir pati pamaitinu,bet už tai man ramu ,aš žinau ,kaip aš verdu,kepu ir ką valgys mano vaikas.
O kur rasti baltąji sarašiuka aukliu.man reikes nuo spalio mėn.Dabar turiu super aukle,bet ji išvažiuoja rudenį į kitą šalį.
QUOTE(Marinčik @ 2005 07 20, 08:36)
Užjaučiu tau del tokių auklių ,reikai pirmom dienom ,gal net ilgiau pakontrolioti,paprašyti rekomendaciju,netikėtai sugrižti namo,o valgyt savo vaikui patarčiau gaminti pačiai ,del šventos ramybes.
Aš išverdu iš vakaro sriubytes,ryte išverdu koše,arba iškepu blynus,jogurtai visada yra,o į vakarą aš jau grižtu ir pati pamaitinu,bet už tai man ramu ,aš žinau ,kaip aš verdu,kepu ir ką valgys mano vaikas.
O kur rasti baltąji sarašiuka aukliu.man reikes nuo spalio mėn.Dabar turiu super aukle,bet ji išvažiuoja rudenį į kitą šalį.
auklių ,reikai pirmom dienom ,gal net ilgiau pakontrolioti,paprašyti rekomendaciju,netikėtai sugrižti namo,o valgyt savo vaikui patarčiau gaminti pačiai ,del šventos ramybes.Aš išverdu iš vakaro sriubytes,ryte išverdu koše,arba iškepu blynus,jogurtai visada yra,o į vakarą aš jau grižtu ir pati pamaitinu,bet už tai man ramu ,aš žinau ,kaip aš verdu,kepu ir ką valgys mano vaikas.
O kur rasti baltąji sarašiuka aukliu.man reikes nuo spalio mėn.Dabar turiu super aukle,bet ji išvažiuoja rudenį į kitą šalį.
Del valgio gaminimo: as prisipazistu, kad visiskai nemoku virti sriubu, man amziais nepavyksta, blynu mano vaikas nevalgo, jinai mesine kaip ir mes. O vat mesa visais "rakursais" gaminti moku. Betgi viena mesa gyvas nebusi: reikia ir darzoviu. Be to abi aukles gerai gamino karsta maista, tikrai negaliu nieko pasakyti ar prikibti.
QUOTE(Kazimiera @ 2005 07 20, 08:25)
Oi merginos,
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip
Prisiskaiciau as cia visko. Negera paliko. Labai slykstu prisiminus savo dukters 2 pirmasias aukles. Dar ir dabar rasau,o rankos kaip vatines. Zodziu pagaliau noriu papildyti JUODAJI AUKLIU SARASA dviem "iskiliom" asmenybem....
1. Elvyra, 36 m. gimtadienis rodos kovo 1 d. pavardes kazkaip
Gal ta Elvyra Baltupiuose gyvena, tokia šviesiais plaukais?
QUOTE(Vasara @ 2005 07 20, 09:37)
Gal ta Elvyra Baltupiuose gyvena, tokia šviesiais plaukais?
Aha, pataikei, ja visa Jeruzale zino, tik as durna pasimoviau. Ji dabar kazkur Dvarcionyse, bet kiek zinau vel ieskosi darbo, gal jau rado kokia durnele kaip as, nes mano bendradarbe ant jos vos neuzsirove. O as visai atsitiktinai jai paskambinau ir isejo is kalbos.
Oi negaliu, prisimenu, net bloga.
QUOTE(Vasara @ 2005 07 20, 09:37)
Gal ta Elvyra Baltupiuose gyvena, tokia šviesiais plaukais?
Pataikei, ta pati. Gal ka idomaus apie ja zinai?
QUOTE(Kazimiera @ 2005 07 20, 11:07)
Pataikei, ta pati. Gal ka idomaus apie ja zinai?
Na nieko tokio įdomaus. Kažkada Jeruzalėj ji vaiką prižiūrėdavo, susitikdavom vienoj smėlio dėžėj
Tai irgi apie tą šeimą pasakodavo, bet turbūt ne apie tavo, nes pas tave mergaitė, o tada ji prižiūrėjo berniuką, mama dar neseniai kitą vaiką buvo pagimdžius. Paskui pasakojo, kad kitoj šeimoj buvo tokie tėvai, kurie vaiko mitybą griežtai reguliavo, jokio pieno, sviesto ir pan. Tai kai jie išeidavo, ji vaiką primaitindavo. Na gal ir tėvai pačiuožę buvo, bet vis tik nesinorėtų kad auklė taip elgtųsi ir nedarytų kas jai sakoma. Tada dar pagalvojau kad nenorėčiau tokios auklės.
QUOTE(Vasara @ 2005 07 20, 12:14)
Na nieko tokio įdomaus. Kažkada Jeruzalėj ji vaiką prižiūrėdavo, susitikdavom vienoj smėlio dėžėj Tai irgi apie tą šeimą pasakodavo, bet turbūt ne apie tavo, nes pas tave mergaitė, o tada ji prižiūrėjo berniuką, mama dar neseniai kitą vaiką buvo pagimdžius. Paskui pasakojo, kad kitoj šeimoj buvo tokie tėvai, kurie vaiko mitybą griežtai reguliavo, jokio pieno, sviesto ir pan. Tai kai jie išeidavo, ji vaiką primaitindavo. Na gal ir tėvai pačiuožę buvo, bet vis tik nesinorėtų kad auklė taip elgtųsi ir nedarytų kas jai sakoma. Tada dar pagalvojau kad nenorėčiau tokios auklės.
Tai irgi apie tą šeimą pasakodavo, bet turbūt ne apie tavo, nes pas tave mergaitė, o tada ji prižiūrėjo berniuką, mama dar neseniai kitą vaiką buvo pagimdžius. Paskui pasakojo, kad kitoj šeimoj buvo tokie tėvai, kurie vaiko mitybą griežtai reguliavo, jokio pieno, sviesto ir pan. Tai kai jie išeidavo, ji vaiką primaitindavo. Na gal ir tėvai pačiuožę buvo, bet vis tik nesinorėtų kad auklė taip elgtųsi ir nedarytų kas jai sakoma. Tada dar pagalvojau kad nenorėčiau tokios auklės.O as beaugindama Agnyte namie matydavau ja, ir man patiko, kad ji labai rupestingai vaika priziuri, kartu smelio dezej tupi, daug vaiksto, vaikas tvarkingas, priziuretas ir t.t., o pabendrauti neteko. Aisku jei buciau isgirdusi is jos lupu ka nors apie tevus, tikrai jos nesamdyciau. Ech, pati kalta...
QUOTE(Kazimiera @ 2005 07 20, 12:22)
O as beaugindama Agnyte namie matydavau ja, ir man patiko, kad ji labai rupestingai vaika priziuri, kartu smelio dezej tupi, daug vaiksto, vaikas tvarkingas, priziuretas ir t.t., o pabendrauti neteko. Aisku jei buciau isgirdusi is jos lupu ka nors apie tevus, tikrai jos nesamdyciau. Ech, pati kalta...
Manau dauguma auklių pašneka apie tėvus, bet aišku ne tiek..
