QUOTE(miskinuke ten @ 2011 01 16, 08:26)
Reginiuk, zinok as jau irgi esu pametusi skaiciu visu proceduru
o tu dar ir dabar uzdavineji sau klausimu, kodel tu ? kodel tau ? as jau nustojau, uzkniso. nieks juk neatsakys, o tik save "dirginsi" tais klausimais, gailesi saves ir bliausi...
del uzsiemimu, jo as irgi uzsiimu daug kuo, tame tarpe akupunktura. nezina kaip kitoms, bet man ziauriai padeda. as nezinau ka man ten atjungia, bet einu karta i savaite ir po proceduros visa savaite skraidau kaip ant sparnu. kaip ji man suteike ramybes, kazkokio prasviesejimo galvoje, nebeturiu pycio, nenoriu niekam leisti nuodu, visiskai nenoriu kasti
tik as nezinau kaip as priejau sito.... kazkaip viskas sutapo su akupunkturos pradzia, o gal tai ir ne jos itaka...
as pavargau jauciu saves gaileti. per procedura dzin, jau nesuku galvos is tikro - bus kaip bus. juk ir sitas ir kitas ir dar kitas kartas gali nepasisekti, juk visos tai zinom, bet tiek tos itampos ir laukimo susikuriam del savo didelio didelio noro, kad sis kartas tikrai pasiseks... gal nereikia sureiksminti tos proceduros.... reik ja daryti, bet zinoti - sitas tikrai gali vel nepasisekti. reik mastyti toliau, susidaryti plana, ok , nepasiseka - taupysu vel metus ir vel darysiu. arba taupysiu du metus ir vel darysiu. arba nedarysiu. arba pasiimsu donorinis kiausinelis jei jau taip nepavyksta. arba - isivaikinsiu. klausimas- koks tikslas - tureti vaikeli ? ji tikrai gali tureti, tik gali buti, kad reiks pakoreaguoti veiksmu plana.
del santykiu su vyru, kalbejimo. mes jau nebekalbam, ka ten kalbeti.... viskas ir taip aisku - bus stimuliacija, leisiuosi vaistus, o kaip viskas vyks - neaisku. nu tik karts nuo karto mes aisku pasitikslinam ar musu tikslai ir planai sutampa. ar dar darom, ar as dar galiu tai pakelti. nes moteriai vis tiek atitenka sunkesne nastos dalis - vaistai, kiekviena karta drebulys pries echo, galu gale narkozes, dideles hormon dozes isbalansuojancos psichine sveikata. antroji ciklo puse, kai pradedi vartoti progesterona - eina sau. nu rimtai nestabilios bukles tampi ir viskas yra del vaistu. kitoms nezinau, gal ir gonaliai, estrofemai ir kiti vaistai irgi veikia. todel manau, kad cia ne tik galvoje gali buti problemu, o paprasciausiai psichine sveikata pradeda slbuoti ir del vartojamu vaistu, juk ir anotacijose tai parasyta..
dar vienas dalykas, o gal per proceduras apmazinkite savo bendravima SM ? Nes cia irgi pakankamai daug isaudrinimo gaunasi - visos siuncia linkejimus, palaikymus, paskatinimus, pabudrinimus ir t.t. Bet ziuriu jau keleta tokiu situaciju buvo, kai matosi, kad blogai viskas baigsis (tarkim kazkokie medicininiai rodikliai), o visos tik palaiko, tik linki, tik sukuria euforija ir uzliuliuoja tave, kad viska sbs gerai. o uzliuliuoja todel, kad truksta medicininiu ziniu, kaip is tikro yra. sukuriama dirbtine iliuzija, o rezultate ji vis tiek bliuksta, o juk buvo sukurtas toks laukimas, toks furoras... gal geriua greiciau ta realybe.. cia tik mano toks pamastymas, nezinau kaip kitoms. manau, kad gal geriau vis delto susikaupimas ir tureti viena , max dvi drauges, su kurioms gali apie tai sneketis - ramiai, racionaliai, be jokiu sypseneliu ir nepagristu linkejimu bei palaikymu...
Na jau kaip ir nebeklausineju saves kodel man,kartais uzplusta savigailos banga pazliumbiu ir tiek..Uzkniso klausineti saves durnu klausimu,nes nuo to niekas nepasikeis viskas liks taip kaip yra...Einu kiekviena karta prie sekancio IVF su dziaugsmu ir viltimi negalvodama apie nieka,kaip bus taip..ka daugiau gali padaryti? nieko....
Pinigai niekada nebuvo klausimas,visada ju yra ir bus kol dirbam su vyru niekada neteko saves klausineti ar sutaupysim ar ne,susitaupo..ir toliau einam,bet jau pavargau moketi uz viska tokia kaina,nejaugi tokia sunki nasta yra susilaukti vaikelio???
Kas liecia SM netaip jau daznai cia uzsuku,nelabai turiu tam laiko,darbas,namai,sportas ir t.t nleidzia man viso laisvo laiko praleisti prie kompo,o be to manau yra daug geresniu uzsiemimu gyvenime nei tik matyti Interneta pries akis...Manau reiktu trupuciuka apsiriboti pasakojimais kas ir kaip kas toliau,paguodos zodziu nelaukiu is nieko kartais tik norisi issipasakot,nes daugiau kaip ir nelabai su kuo kalbames ta tema,zino tik patys artimi draugai ir tevai,o kam norisi uzkrauti savo bedas?? Juk vienam bus idomu o kitam ne,nemanau kad to reikia...
Kiek laiko jus nesusilaukiat vaikuciu? Kokios bedos?
Papildyta:
QUOTE(Pelargonija @ 2011 01 17, 13:41)
Tik amžiumi. Kadangi iki pensijos sekančiam IVFui nebesutaupysiu, tai šitą ir vadinu paskutiniu.
Be to, kaip viena mergina rašė - kiekviena turime apsispręsti, kada šitoje istorijoje padėti tašką. Jeigu užtektų pinigų ir neprasidėtų klimaksas (
) - vis tiek, nedarysi gi IVFų iki 70-ties metų
Taip pat nesinori padėti tą tašką jau visiškam bankrote ir nuvažiavusiu stogu.
Pilnai su tavim sutinku,jeigu jau iki pensijos nepavyks tai jau geriau baigti savo gyvenima su normaliu protu ir dar su stogu ant galvos
O be to yra kitu budu is kur gauti ta leliuka(pvz isivaikint),ir tada gali pasvesti savo meile
