Viskas gerai, mergaitės, nurimkit...
KAM GERAI, O KAM IR NELABAI. KODEL REIK NURIMTI, KAI NESAMONES SNEKA. JEI JAU PAATVIRAVO, TAI REIK DZIAUGTIS? GALI ATVIRAUTI, BET TURBUT NE VIETOJE TA DARO
Visos taip nuoširdžiai, atvirai pradėjote dalintis išgyvenimais,
Linutas irgi atsivėrė. Iš tiesų, nežinau, ar yra tyrimai, rodantys kad IVF vaikai kuo tai kitokie.
TOkIA PROFESIJA, YRA. PRASOM KREIPTIS I VA, JEI REIK OFICIALAUS PATVIRTINIMO
tiesiog Linutas pasidalino savo baimėmis, čia jos pastebėjimai, o ne objektyvūs faktai. Nesakykit, turbūt nė viena iš Jūsų pagalvojat, o jeigu, o jeigu kas negerai? Toks nerimas natūralus. Tik kai tai įvyksta po natūralaus pastojimo, žmonės priima tai kaip duotybę, o kai po pagalbinės procedūras, visa bėda suverčiama jai. Ir graužatis tada didesnė, ir savęs kaltinimas.
NU NETIESA. O KAS YRA DIRBTINO IVF. ISIMA FOLIKULUS, UZPILA SPERMA, jie APSIVAISINA, IDEDA ATGAL. TAI DIEVO VALIOJE, KAIP TEN VISKAS APSIVAISINS. TIK GIMUS VAKUI- TIEK PO IVF TIEK NATUR VISKA SUZINAI. IS KUR TU ZINAI KAIP GALVOJA ZMONES PO IVF IR KAIP TA PRIIMA. VISAIS ATVEJAIS TAI YRA DUOTYBE
Taip pat ir su elgesio ar emocinėm problemom. Tikiu, kad IVF vaikai jų turi, gal ir daugiau nei kiti vaikai, aš nežinau.
TU TIKI, KAD JIE TURI, BET TU NEZINAI ??? kas cia ?
Tėvai juos lepina, perdėm globoja, sudeda labai daug lūkesčių, gal daugiau reikalauja - dėkingumo, talentų ar dar kažko. Bet visa tai ne dėl vaiko pradėjimo būdo, o dėl to, kad tėvai nėra pasiruošę jį auklėti, jiems gal trūksta psichologinių žinių, gal jie turi savo kokių tai emocinių sunkumų, susikaupusių per nevaisingumo laikotarpį.
KA???? TU TAIP SAKYDAMA LIETI IR MANE, TU IZEIDINEJI MANE. TU SAKAI, KAD AS LEPINU SAVO VAIKA, KAD AS NEPASIRUOSUSI MOTINYSTEI. NU BAIK, TVOSIU ATGAL ZINOK. NUEIK BET KOKIAI MAMAI PASAKYK TAI GATVEJE. AR ZINAI KA JI TAU PASAKYS ATGAL?
Bet tiesioginio ryšio tarp pradėjimo būdo ir vaiko charakterio manau nėra, veikiai yra ryšys tarp vaiko ir tėvų psichologinės būklės.
tai aisku, kad nera