sveikos, nebeištvėriau ir aš. jau seniai norėjau guostis dėl savo būsenos, bet dabar noriu pasisakyti Jums dėl Linuto posto.
Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl taip visos užsipuolėt ją dėl priešiško jos nusiteikimo dėl IVF... argi ji kurią nors dariusią smerkė ar aiškino, kad padarėte nesąmonę, ėjote pieš Dievą????

ji TIK pasakė, kaip galvoja, kaip jai tas IVF atrodo. tiesą pasakius, atmetus Dievo valios argumentą, apie IVF aš taip pat neigiamai galvoju... ir velniop tą statistiką... statistika statistikams, o Jūs ar aš esam atskiras ir vienintelis atvejis, kurį išgyvenam!!!!
taip, mano nevaisingumas irgi neaiškus (panašu į Linuto atvejį): ovuliacija ne visai pilnavertė, kiaušintakiai šiaip pratekami, bet apsunkintai (žodžiu ????), sperma ant ribos, o metų gerokai daugiau negu daugumai Jūsų ir jau rimtai reikia galvot apie paskutinius bandymus, nes paskui vaisingas amžius baigiasi
ir ką, kai jau viskas padaryta, bet nesi garantuotas, kad TIKRAI reikia IVF, kad jau paskutinė galimybė, dar galvoji, ką čia galima būtų padaryti... o laikas negailestingai eina, vienas ciklas - vienas mėnuo, nepasistengei vieną dieną (gal buvo užimta diena, gal šiaip ne nuotaika kažkuriam ar kt.) ir jis šuniui ant uodegos, nekalbant apie galbūt nekokybiškai vykstančią ovuliaciją... ir taip mėnuo po mėnesio ir baigiasi vaisingas metas... tikiu, kad kažkada pasiseks, tikiu, bet ilgame laikotarpyje, bet kai ateina trumpas laikotapris - tas konkretus mėnuo ir ciklas, tai akivaizdu būna, kad NIEKO nebus, ir taip vienas po kito tie trumpi laikotarpiai ir jau 5 metai, dar keli metai praeis ir jau bus per vėlu.... ir taip gaila gražiausių gyvenimo metų, kad jie paaukoti, kad juos sugadina ši problema ir jos sprendimų paieškos...
kažkada jau reikia ryžtis IVF, bet BAISIAI NENORIU!!! ne dėl įsikišimo į Dievo planus, ne dėl kitokio vaiko... bet nesu garantuota, kad jau tikrai nebeliko galimybės natūraliai pastot - juk kaip ir nieko rimto nerasta! dėl medikų nepatikimumo (juk jiems čia biznis... nesu garantuota, kad jie padaro tikrai viską, ko reikia), ir dėl didžiulių visokių vaistų dozių, dėl dar vienos narkozės... žodžiu, dėl savęs niokojimo, kai galbūt galima visa tai pasiekt be visko šito. taip, nenoriu savęs niokot, nors ir noriu vaiko, bet ne BET KOKIA KAINA noriu... aš net LP laukiau 1,5metų, kol įsitikinau, kad reikia pasidaryt - ir ką, liko pikta, kad pasidariau veltui, kaip nieko nerado, taip ir liko viskas po senovei... ir kad ir IVF pasisektų, aš jaučiu, tiesiog numatau savo mintis - graužčiausi, kad tą dariau, nes galvočiau, kad galbūt galėjau ir natūraliai palaukt... gal čia mūsų tokių tas IVF nenoras yra, kai nežinom tikrosios nepastojimo priežasties - pvz., nieks konkrečiai nepasako, kad viskas, liko tik IVF ir kitaip šansų nėra. tada taip, mintys būtų visai kitokios, o dabar iki paskutinės akimirkos galvoju, kad o gal dar nedaryt, gal pavyks natūraliai...
ir niekas čia nesmerkia ir nesityčioja iš Jūsų - darančių IVF. Linutas ir dabar aš sakom, kokios problemos, kokios mintys ir graužatis. tik jai jau pasibaigė jos, o man dar tęsiasi ...