Oij, merginos, pasirodo kokia bomba mestelejau..
Bet arba mane nesupratot, arba as parasiau ne visai taip, kaip norejau
As nei vienu zodziu neuzsiminiau, kad VISI pradeti vaikai po IVF yra kazkokie apsigime. Anaiptol. Galiu netgi pasakyti, jog kaip tik apsigimimu, kaip tokiu genetiniu zinomu ligu tikimybe galima isvengti, kadangi is embriono galima paimta lastele ir ja visaip kaip istirti. ko negalima padaryti naturaliai pastojant. Taigi cia tikras IVF pliusas.
As tenorejau pasakyti apie IVF is dvasines puses, kad tai vis del to kazkokia kova su likimu, ir jei mums nelemta pastoti, tai reikia ir susitaikyti (
vel gi tik mano subjektyvia nuomone!!!).
Jei jau atvirai, as ir buvau susitaikiusi su bevaikiu gyvenimu. Sutarem su vyru, jog gydysimes, bet IVF jokiu budu nedarysim, jei nebus lemta pastoti, tai nebus. Mes seima tuoj 7 metai, taigi stazas, pagal kai kurias moteris, juokingas. Ka as zinau, kad galvociau, jei nepavyktu pastoti dar po 7 metu?
Stai sitas straipsnis jau buvo idetas i kazkuri foruma, nepamenu

Bet jis irgi sujkele tiek priesisku pasisakymu, kad baisoka pasidare, kokios vis del to mes piktos ant kitaip galvojanciu zmoniu
StraipsnisO kas turit leliukus po IVF, tai as zinokit tik dziaugiuosi ir sveikinti galiu jus, kad jus nugalejot likima, kad galit didziuotis iskestu skausmu ir buti dabar begalo laimingos! Nes kuo daugiau zemeje butu TIKRAI laimingu zmoniu, tuo visiems butu smagiau gyventi!
O laime pasiekti tegul kiekvienas atranda pagal savo supratima ir jegas!