Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Man irgi is pat pradziu sitas sakinukas uzkliuvo,po to pagalvojau,kad nera tai tiesiogiai taip ka ji norejo pasakyt.Na gal taip nera,uz Linuta neatsakysiu.

As pvz irgi nesu labai jau motiniska,nesilydau ir nealpstu pamacius kiekviena mazyli,vaikysteje su lelem per daug ir neuzsizaidziau.Bet vaikus be galo myliu ir jie mane myli.O yra ir tokiu moteru,kurios visa para gyvena vaikais ie tik vaikais-savais ir svetimais,viskas vyksta apie vaikus ir nieka daugiau(nezinau,gal tai yra normalu kai esi mama,kol kas as tokia patirtim negaliu pasidalint).Tai gal ir ji norejo pasakyt,kad nemirsta del batu raistelio spalvos ar kojinytes rasto?

Sveikos merginos,

Na nesusilaikiau ir as nepakomentavus
Visu pirma Linutas paziurekite kokioje temoje rasote.Prie ko cia IVF isvis.
Antra pradejimo budas ir siela ir tikyba.Pasakykite man kokia siela turi kudikis pradetas kunigo, isprievartavus jauna mergina?
As taip pat tikiu likimu, taciau medicina ir likimas tai du skirtingi dalykai.
Kiek suprantu pati su medicina esat susijusi, tai istiesu man gaila jusu pacientu.
Ir jei kalbant apie likima, tai labai drasiai jau cia nesireskit, nes dar tik pastojote ir nezinote koks to kudikio likimas, gal ziauriai pasakysiu, nes kaip matau ir jus daug ka su savo nuomone uzgavote, gali jis isvis negims, nes kad pastojote, dar nereiskia kad jis ir gims, juolab kad tokia tikinti beesanti pati sakote, kad nemylite vaiku, tai jis pas jus gali ir neateiti ir gal ates toks momentas, kad ir pati priesite prie to nenorimo IVF.
Niekdada nereikia spjauti gyvenime i vandeni, nes gali tekti ji gerti.

Nespjaudom Jau prisispjaudžiau įsivaizduodama, kad jau MAN pastoti tai nebus JOKIŲ problemų ir kt. (nevardinsiu, nes paskutiniu metu žiūriu, kad likimas vien mano senus įsitikinimus - pasispjaudymus - griauna )...

Nu bet kaip čia pasakius... Kol nežinai, kad liko tik vienintelė išeitis (IVF), negi negalima paprasčiausiai NORĖTI pastoti ir turėti vaiką TAIP, KAIP SKIRTA GAMTOS: natūraliai pastoti, pagimdyti be cezario, turėti vieną, o ne iškart du vaikus ir t.t. - nu taip, kaip ir sakykim daugumai ir gaunasi per amžių amžius... taip nuo vaikystės ir svajota... tai kodėl nesiveržti visom jėgom tas svajones įgyvendinti? (čia su sąlyga, kad dar neužakę kiaušintakiai ir kitokios problemos, kurios palieka tik vieną išeitį) aš kalbu, kai pastojimo priežastys yra neaiškios, neatrastos. ir paprasčiausiai save ir savo organizmą mylint (jo neniokojant) sulaukti savo vaikučio.
Dėl finansų. Finansai mano nėra pagrindinis argumentas, nors vienas iš jų. Patikėkit, aš jų turiu ir galėčiau surasti nemažam kiekiui IVF ir į skolas nesulysčiau... Bet nesu garantuota 1) kad gydytojai tikrai padaro viską taip, kaip reikia, kad būtų teigiamas rezultatas; 2) kad man jau nebėra kitos išeities. Žinoma, kai leidi pinigus, norisi, kad jie būtų tikslingai išleisti ir duotų naudą, o kol kas aš matau tik nenaudą savo organizmui darant visokias pastojimui skirtas procedūras, netgi paprasčiausią skatinimą, IUI. Turėjau jau tris IUI ir matau, koks liko imunitetas po jų. ir šiaip aš pačių pinigų nesureikšminu gyvenime, tad tikrai vien jais nesiremiu čia kalbėdama.
ir dėl meilės. nu nežinau, kai prisižiūriu į svetimus vaikus, tai man norisi kuo mažiau lepinti savo atžalą, man lepinimas ir PER DIDELĖ meilė yra BLOGAI, nes tada užauga žvėriukas arba atitrūkęs nuo aplinkos vaikas. aš pati buvau, manau, palepinta. ir ką, gyventi gerai, kai viskas ant lėkštutės padėta, bet paskui, kai pradedi jau atitolti nuo tėvų, tada būna labai sunku prisitaikyti, bendrauti... truputį keista ir likau. žodžiu, sunku eiti per gyvenimą ir priiminėti svarbius sprendimus, suktis pačiam. todėl ir NENORIU savo vaikui padaryti šiltnamio sąlygas, perdėtai rūpintis, viską už jį spręsti ir t.t., nes kuo labiau sureikšmini jį, tuo jam tas dėmesys tolesniam gyvenime pakenks. aš taip manau. bet nesakau, kad nemylėsiu jo: noriu ir mylėsiu, bet tik rūpinsiuos ir nekelsiu jo ant pjedestalo ir negarbinsiu kaip dievuko. užtat ir noriu visko paprastai, o po ivf suvokiu, kad galiu vaiką padaryti kultu...
ir už tuos 5 nepastojimo metus šiaip esu visai dėkinga likimui, kad dėl šios problemos paskatino kitaip žiūrėti į gyvenimą, kitaip viską vertinti ir gilintis į kitus dalykus, į save.
oi, nežinau, ar aiškiai išsireiškiau bet gal suprasit teisingai

Amir, na nereikia taip piktai sklaidytis.... šitokių dalykų jokiu būdu niekam nelinkim, tai geriau ir neminėti.

Papildyta:

Na taip - nieks to IVFo netrokšta, kol jis nelieka paskutinė išeitis. Nieks nesusigalvoja daryt, kad tik greičiau būtų

Linutas, palauk dar siek tiek, kol gims vaikelis, palauk, kol jis ugteks, o tada grizk cia ir ta pati pabandyk parasyt, kad pinigai tau svarbiau, nei tas mazylis, kurio sypsena tavo, ar tavo vyro, kad kai sako, jog myli tave ir nakti apsikabina tvirciau salia taves - tu jo nemyli
Jauciu isleisciau tris kart tiek (beje juk tos sumos nera jau tokios gigantiskos), kad tureciau Leja. Meluosiu sakydama, jei apie pinigus negalvojau stimuliuodamasi, beje, man tos IUI - prilygsta adatos ieskojimui sieno kupetoj, ypac, jei yra bedu, stai ten tai alinimas saves, zinant, kad pastojimo procentas nesiekia net 10 proc (aisku kiekvienai situacija gal skirtinga).
As tikrai nesijausciau laiminga vazinedama su naujausiu automobiliu, gyvendama triju aukstu name ir neturedama savo vaiko (mano tetos pavyzdys), geriau jau gyvensiu iprastam bute, vazinesiu su 5 metu senumo masina, bet turesiu, kam visa tai palikti (nors ir nedaug).

O del isivaikinimo, kaip galima tai siulyti, kol pats to zingsnio nepadarai???? Tai nera gydymo budas, tai nera tavo vaikas..palauk dar, palauk to momento, kai zvelgsi i savo vaika ir matysi save, prisimink ta akimirka ir jausmus, kurie uzplus tave....

klausykit, tos kalbos apie organizmo isekimus ir imuniteto nusilpimus po proceduru tai truputi komiskai skamba. mielosios, taigi visos esam suaugusios ir subrendusios moterys, ir nei vienai nei IUI, nei IVF nebuvo darytas su iremtu i smilkini pishtalietu. samoningai renkiesi pats. pats samoningai dedi parasa ant popieriaus su isvardintais galimais salutiniais reiskiniais. jei siuo atveju asmenine sveikata yra gerokai brangesne nei noras tureti atzala - nu nesidarykit jus tu proceuru.. jei pasirinkot kita kelia - nesiskuskit nustekentu imunitetu. i reikala reikia ziuret racionaliai: pasiskaiciuokit, kuri galimybe jums suteikia daugiau sansu susilaukt vaikucio, ar 10%-ine IUI sekme, ar 30%-ine IVF sekme ar ?+1 tikimybe uzkibt naturaliai. pasirinkot kelia - ir varykit juo be dvejoniu. ir be skundu apie artejancias senatves, tiksincius laikrodzius ar dar koki gala, prasom pastaruoju metu pamegau fraze, jog skundzias tik slabakai

o siaip - linkiu daugiau tolerancijos kitokiai nuomonei. nors prisipazinsiu, kad siame skyrelyje is merginu, susidurusiu su nevaisingumu, isgirsti pamastymus "dievo apvaizdos" ar "susitaikymo su likimo pirstu" tema siek tiek keistoka, o tuo labiau girdeti frazes, jog IVFiniai vaikai yra kitokie.. joooo, tai lengvai sokiruoja... bet tebunie - tai irgi nuomone.

tino, tu neturi vaikelio, todel mastai stereotipais, kad vaikai islepinti, isdievinti ir is ju isauga zveriukai. ne vienas sveiko proto tevas to nedaro.
jei tu pamatei kazkur gatveje besispardanti ir zviegianti mazyli pamastei - nu vat stai koks auklejimas, islepintas vaikas, tai nenustebk, kad taviskis irgi taip zviegs, spardysis, bus irzlus, be nuotaikos, bet tai zinok nieko bendro neturi su islepinimu. tai raidos dalykas, tai gali buti ankstyvoji paauglyste, aulejimas trunka labai ilgai ir jei tau kazkur pasirode, kad tevai blogai aukleja, per daug lepina - tu gali buti visiskai neteisi, tau taip gali tik atrodyti.
atvirai pasakyk - ar jau daug matei seimu, kur tie vaikai auga ant pjedestalu, nu as kazkodel ne... ir kas tavo nuomone yra islepinimas ? nu kas gi jau perka savo vaikams viska ir sudarineja siltnamio salygas... nu nieks to nedaro. tu nesi bendravusi su kitomis mamomis - kaip visi skaito psichologijos knygas, kaip tariasi del auklejimo, internetas plysta nuo forumu ir info. visi ziauriai daug dirba auledami vaikasu - tai yra patys sviesdamiesi

Siek tiek statistikos is musu Zmogaus genetikos centro, A.Utkaus:

Anomaliju rizika "normalioje" populiacijoje, t.y D palaiminti leliukai:
rizika susilaukti vaiko su igimtomis anomalijomis 1 is 30 (bet cia itrauktos visos, t.y bambos isvarza taip pat)
rizika susilaukti vaiko su fizine ar protine negalia 1 is 50
Spontaninio persileidimo rizika 1 is 8
Nevaisinga pora, kaip zinom, 1 is 10, taigi, jei jau natur produkt, dar nereiskia, kad jau viskas sklandziai ir nieko visai negali nutikt....

Pritariu Priminei man,kaip as pagal visas knygas stengiausi teisingai aukleti dukryte ir maniau,kad jau mano vaikas niekada negrius ant zemes,kai ko negaus. O kokia buvau nustebusi,kai visgi parduotuvej negavusi saldainio nugriuvo ir reke is pasiutimo Taigi,niekada nesakyk niekada

o tu neduodi saldainio ir leidi issirekti ant zemes, nes taip aukleji, kad rekimu mielasis juk nieko neissikovosi - vyksta auklejimo procesas.
cia jau pro sali bega simtai tetuliu,k urios piktai dar paaiskina, koks islepintas jusu vaikas, o dar kitos - bega neprasydintos, kisa saldainius arba dar blogiau - guodzia vaika
tu niekada nieko negali spresti is sono, tu negyveni toje seimoje.

todel ir sakau, ad daugelis dalyu, kol su jais nesusiduri - atrodo vienaip, mastai stereotipais, bet viskas yra visiskai kitaip

nu šaunu, jeigu Jūs taip iš tikrųjų auklėjat ir nebūtinai duodat tą saldainį parduotuvėj bet aš aplinkui matau nemažai užsiėmusių tėvų, kurie mieliau žaislą nupirks nei pabus kartu su vaiku, priperka visokių iš pradžių žaislų, paskui žaidimų, o vaikas tampa priklausomas nuo kompo. taip nuolaidžiaujant jo norams. čia tik vienas lepinimo pavyzdys. šiaip kai už vaiką sprendžia problemas, gina juo nuo blogesnių draugų vietoj to, kad palikdami pačius pakovoti. šiaip aš labiau atsakinėjau į tokį pasakymą apie vaikų lepinimą ir meilę:

Papildyta:


nors galbūt - kol neturiu, tol neįsivaizduoju nei bendravimo su jais, nei auklėjimo

Del mano nemeiles vaikams gal tiksliausiai apibudino T.P.Keberiokst As nesakau, kad galiu vaikus pastumti, ar, kaip jus isivaizduojat buti kaip pamote ziezula siurkti su jais. Ne, as tik nemegstu svetimu vaiku, nemegstu su jais utiutiu terliotis ir tiek. As nesizvalgydavau i pravaziuojancius vezimuke sedincius vaikus, manes jie nei kiek nedomino. Bet nuvaziavus pas drauge, kuri turi metuku dukryte, as pajauciau, kad ji irzli ir gal but nori miegucio. Pati mamyte (apie ja negaliu sakyt daug, bet turinti siokia tokia negalia) matau nesusitvarko. Ir ka gi, paemiau as ta mergyte ant ranky, isukau i dekuti, panesiojau 5 min ir vaikas luzo! Nei as purciausi tai savo draugei patalkinti uzmigdyti vaika nei ka. Ir manau, jei pats vaikas matydamas mane pirma karta gyvnime nesiduotu taip lengvai supuojamas ant ranku, jeigu buciau kazkokia grubi.

Va, savas vaikas bus kas kita, nors, kaip Tino, palaikyciau ta minti, kad labiau aukleciau griezciau, nei perdem kelciau ant pjedes stalo. Bet sakyti apie motiniska uztarima, uzuoveje ir meile savam vaikui kad neduoti nei kalbos nera!


zinoma nezinau, ir nori nenori turi visiskai pasitiketi tuo likimu, kaip skirta. Nes ir mediciniskai zinau, kad praktiskai iki 12 sav. yra grynas va-bank laukimas: viskas arba nieko. Toliau dar siek tiek medicina gali gelbeti, nors ir tai, neaisku 100 proc, kad nestumas baigsis gimdymu, o vaikelis bus tobulos sveikatos. As to nezinau, tiesiog lieka tik stiprus tikejimas ir pasitikejimas tuo zmoguciu, kuris manyje gyvena. O dar juo labaiu nezinau apie likima to zmogaus, kuris dar negyvena kaip atskiras zmogus sioje zemeje.


nors cia postas Tino skirtas, bet..
kadangi mano mama mokytoja daugiau 20 metu, ir tikrai nera sena ar nukvakusi pensininke, anaiptol, su milziniska pedagigine partimi, kai papasakoja, kokie dabar vaikuciai (pradiniu klasiu) ir kokie teveliai, tai atrodo, nu nepykit, bet tauta dievaz issigimsta. Netaikau nei vienai cia esnciai ar busimai mamai. Pasak mano mamos, tos motinos ,,visteles" yra labai jaunos, kaip ji sako, joms pacioms buti dar po mamos sparneliu. Todel Tino susidarytas vaiku ivaizdis gal kaip tik ir matytas tokiu mamu pavyzdys?
Labai tikiuosi, kad cia dauguma mamu praejusiu ir vandeni ir ugni, gyvenimo uzgrudintos ir yra tikrai subrendusios samoningai, protingai ir atsidavusiai motinystei. O auklejimo klaidu neisvengia nei viena, kad ir patyrusi mamyte, tad vaiko griuvimas parduotuveje dar neparodo vaiko lepinimo, greiciau - vaiko bandyma patikrinti tevus
Papildyta:

Kazkodel ir as matau ir tokius tevus ir tokius vaikus. Bet matau ir tookius rupestingus ir tokius atsidavusius, kad zaviuosi ir stebiuosi ir stengsiuosi sekti tokiu pavyzdziu.