Labas rytas
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 09 25, 09:02)
nesutinku su šia teorija. Labai jau greitai nurašytum knygą. Nes kai kuriuose knyguose reikia įveikti 50-100 psl, kol įsivažiuoji, tave įtraukia ir visas įdomumas prasideda.
Visiškai sutinku su Fatimaallaa

Nes jeigu spręsčiau iš pirmųjų 30 psl., oi kiek gerų knygų būčiau numetusi

Ir ne vieną kartą buvo, kad pats knygos įdomumas gale. Todėl vertinti vienaip ar kitaip knygą objektyviausia visgi ją perskaičius iki galo.
Bet tai nereiškia, kad aš niekad knygų nenumetu

Numetu, ir dar kaip. Vat ir pabandyta skaityti vakar "Pusryčiai pas Tifany" deja man nepatiko, ne mano skonio knyga

Nors tiek liaupsių buvau jai prisiskaičiusi. Nepatiko nei to rašytojo, nei pačios Tiffany charakteriai...
Taigi vakar Doriforės garbei pabaigiau skaityti
Mark Haddon Tas keistas nutikimas šuniui naktį
Net nežinau, ką galėčiau parašyti apie šią knygą

Galima sakyti, esu apie ją be nuomonės

Nei labai sužavėjo, nei nepatiko. Apibūdinimui geriausiai tiktų žodis "keista knyga". Na aišku, ir pagrindinis veikėjas keistas, tai toks rašymo stilius knygai matyt tinka. Neseniai buvau skaičiusi kitą knygą apie turinčius Aspergerio sindromą, tai lyginant abi knygas jautėsi skirtingai pateiktas tas pats sutrikimas. Knygoje "Kitų kalba" turintieji šį sutrikimą ne taip ryškiai skyrėsi nuo aplinkinių, galvojau, kad gali turėti tokių pažįstamų ir net nepagalvoti, kodėl jis "kitoks. O perskaičiusi Tas keistas nutikimas šuniui naktį supratau, kad tokių pažįstamų neturiu. Nors turiu prielaidą, ar nebus šioje knygoje pateiktas labai sunkus Aspergerio sindromo pavyzdys? Nes berniukas stebino neeiliniu protu ir tuo pačiu atrodė itin pažeidžiamas socialiai. Toks atvejis pro akis ir norint nepraslystų.