QUOTE(juraga @ 2010 10 07, 21:41)
Aš irgi metus laikiau ją pasidėjus po ranka, kol nusiteikiau perskaityt.
Duoda naujų minčių man ta knyga.
Aš tikriausiai dar nenusiteikiau

Nebaigiau, tiksliau, net neįpusėjau.
Apie žiaurumą, tiksliau, apie buką agresiją - perskaičiau
W. Golding Musių valdovas. Žinojau kokia ji ir apie ką. Tokiu atveju, jau visada bėda.
Susidominti save jau kaip ir neįmanoma. Negaliu tvirtinti, bet įtariu, kad prieš kokius 20 metų ją skaičiau. Nepamenu ir vis tiek neprisiminiau.

Dar viena bėda.
Iš esmės absoliučiai vienaplanė knyga, lyg tik tam tikrų mažų įvykėlių stenograma, dienoraštis. Jokių prisiminimų (na gerai, vienas buvo), jokių aliuzijų į tai, kaip jie anksčiau gyveno, nei kartelio neprašnekta apie mamą, brolį, sesę...
Pykstu, kuomet vaikai knygose prakalbsta lyg penkis Oxfordus baigę, bet visiškas primityvizmas irgi nesudomino.