QUOTE(Ruby Tuesday @ 2010 10 23, 14:41)
Man tada idomu pasidare, kaip del Kaledu ir Velyku sventimo? Pagal kurio paprocius svenciate? Kiek domejausi, visose salyse svenciu paprociai labai skiriasi, as pvz, negaleciau isivaizduoti mesos per Kuciu vakariene, tai man jau tuo atveju geriau vyras, kuris apie Kaledas ir Kucias nieko nenusimano, negu vyras, norintis keptos zasies
Mes abu krikscionys, tai ne tiek tu ir skirtumu. Mano konfesijoje mesa galima valgyt. Kitas dalykas, kad Vakaruose mazai kas yra isties religingi. Prancuzijoje jie valgo ta mesa per Kucias ir dzin jiems, nieko jie ten nesureiksmina. Kaledos ir kitos krikscioniskos sventes (kalbu apie bendra situacija) sioje salyje igavo tokia reiksme, kokia paminejote kai kurios is jusu (eglute, dovaneles, seimos susiburimas ir tiek, religine siu svenciu prasme visai nesureiksminama). Mano vyras cia neisimtis. As kai pirma karta svenciau Kaledas su uosviais, siek tiek nustebau. Nei per Kucias, nei per Kaledas, niekad neuzsimine apie baznycia, isvis su tikejimu susije dalykai nebuvo nei karto pamineti, tad Kaledos, Velykos ir kt. cia labiau panasios i eilini gimines susiburima, gimtadienio sventima ir pan. Man tas buvo labai neiprasta, nes esu pratusi svesti kitaip.
Sventimo pobudis priklauso nuo to, kur svenciame. Jeigu namuose, svenciame labiau "pagal mane": einame i baznycia (jis eina su manimi i mano baznycia, nes pats to nori nors as kartais jam pasiulau eiti ir i jo kataliku baznycia, bet jis nebenori

, cia kita tema), Kuciu vakara skamba Kaledines giesmes ir daznai isiveliame i religines tematikos pokalbius, na siek tiek bendraujame siu svenciu esmes temomis. Jei svenciame pas mano gimines, sventimas lygiai tas pats. Jei svenciame pas uosvius, svenciame taip, kaip iprasta jiems (as su savo klausimu: "Mielieji, ar apmastete, kokia dziugi dovana mums buvo Dievo duota" atsakymu turbut nesulaukciau).
Papildyta:
QUOTE(Nox @ 2010 10 23, 14:40)
Na dėl to įsipareigojimo, yra kunigų, kurie tai pateikia kaip reikalavimą. Na tada žinosiu, kad jie viršija savo galimybes

.
Tuoj cia mano "eretikes" protas isijungs. Man isvis tie reikalavimai yra kazkoks perdetas dalykas. Visi tokie dalykai tik kirsina skirtingu religiju zmones. As pokalbio su kataliku kunigu metu (kuomet ruosemes santuokai) jauciausi labai nemaloniai. Jis i mane net nepaziurejo (jauciausi, kaip kokia pasmerkta nuodemingoji), dauguma tu klausimu anketoj skambejo taip lyg "na, leidziame jums tuoktis, bet per daug toj santuokoj nesisakokit, nes jus vis tiek esat klaidatike". Labai nemalonu, pripazistu.
Zodziu, jeigu as tarkim esu katalikas, noriu gauti ta sakramenta, nes man jis svarbus santuokoje, tai mano reikalas ji gauti ir tiek, o ne prievartauti savo sutuoktine daryti ta, ana, aukleti vaikus taip ar anaip. Gal mano paziuros per daug laisvos siais klausimais, nezinau...