QUOTE(biziukas @ 2010 10 26, 14:56)
Labai aciu, kad taip issamiai atsakote. Isgirdus kuo daugiau jusu pasakojimu, tampa lengviau suprasti jusu gyvenima.
Daznam atrodo, kad moterys yra pastoviai verciamos elgtis vienaip ar kitaip be jokiu islygu, bet labai pasidare idomu jusu klausytis ir keisti savo nuomone
Man regis, rupintis reikia del tu moteru, kuriu situacija visiskai netenkina ir jos neturi pasirinkimo (pvz.: mama dirba su pora kazkurios salies musulmoniu, jos kasdien glosto mamos plaukus ir verkia, kaip noretu ir savuosius pasileisti, nebesidengti). Ir yra tokiu, kurios yra laimingos. Nezinau, ar matet kuri filma "Paris, I love you"? Jis susideda is keliu paskiru istoriju. Ir viena istorija buvo apie musulmone panale, zodziu, esme: vaikinas (ne musulmonas) paklause, kas ja vercia slepti tokius grazius plaukus, o ji atsake: niekas, nesioju, nes pati noriu ir tuo didziuojuosi, kad galiu parodyti savo religija.
O apie jusu gyvenimo pavyzdzius, cia kiekvienam gali atrodyti skirtingai. Pasiskaiciusi, ka jus parasete, as asmeniskai turbut istverciau pora menesiu ir begciau neatsisukdama
Man patinka toje salyje, kurioje esu, vienas dalykas- as absoliuciai nieko neturiu keisti, prie nieko taikytis ar keisti kazka del pagarbos saliai (nes niekas tokiu mastu nesiskiria), niekas manes nieko nepraso, esu, elgiuosi ir t.t. taip kaip ir Lietuvoje, tik dar labiau issidirbineju kartais, nes turiu tam salygas. Mano gyvenimas kitoks cia nei Lt, nes: skanesnis maistas, didelis pasirinkimas gero vyno, neskanus kokteiliai, brangios darzoves, prastas rubu pasirinkimas, geresnes ir platesnes salygos uzklasinei veiklai, didesnis kulturinis gyvenimas ir nepakenciamas prancuzu poziuris i darba.
Lyginant su jumis, as nieko savo gyvenime nepakeiciau, istekedama uz uzsieniecio, taciau, tai ka paminejau apie savo gyvenima, kai kurioms moterims jau ir tai gali buti nepriimtini pokyciai ir taikymasis.
Taigi, viskas priklauso nuo kiekvienos is musu poziurio, charakterio, atvirumo naujovems ir t.t. Ir gerai tol, kol kieviena sugebame kurti laimingus gyvenimus, nesvarbu, kur jie bebutu.
Daznam atrodo, kad moterys yra pastoviai verciamos elgtis vienaip ar kitaip be jokiu islygu, bet labai pasidare idomu jusu klausytis ir keisti savo nuomone
Man regis, rupintis reikia del tu moteru, kuriu situacija visiskai netenkina ir jos neturi pasirinkimo (pvz.: mama dirba su pora kazkurios salies musulmoniu, jos kasdien glosto mamos plaukus ir verkia, kaip noretu ir savuosius pasileisti, nebesidengti). Ir yra tokiu, kurios yra laimingos. Nezinau, ar matet kuri filma "Paris, I love you"? Jis susideda is keliu paskiru istoriju. Ir viena istorija buvo apie musulmone panale, zodziu, esme: vaikinas (ne musulmonas) paklause, kas ja vercia slepti tokius grazius plaukus, o ji atsake: niekas, nesioju, nes pati noriu ir tuo didziuojuosi, kad galiu parodyti savo religija.
O apie jusu gyvenimo pavyzdzius, cia kiekvienam gali atrodyti skirtingai. Pasiskaiciusi, ka jus parasete, as asmeniskai turbut istverciau pora menesiu ir begciau neatsisukdama
Man patinka toje salyje, kurioje esu, vienas dalykas- as absoliuciai nieko neturiu keisti, prie nieko taikytis ar keisti kazka del pagarbos saliai (nes niekas tokiu mastu nesiskiria), niekas manes nieko nepraso, esu, elgiuosi ir t.t. taip kaip ir Lietuvoje, tik dar labiau issidirbineju kartais, nes turiu tam salygas. Mano gyvenimas kitoks cia nei Lt, nes: skanesnis maistas, didelis pasirinkimas gero vyno, neskanus kokteiliai, brangios darzoves, prastas rubu pasirinkimas, geresnes ir platesnes salygos uzklasinei veiklai, didesnis kulturinis gyvenimas ir nepakenciamas prancuzu poziuris i darba. Lyginant su jumis, as nieko savo gyvenime nepakeiciau, istekedama uz uzsieniecio, taciau, tai ka paminejau apie savo gyvenima, kai kurioms moterims jau ir tai gali buti nepriimtini pokyciai ir taikymasis.
Taigi, viskas priklauso nuo kiekvienos is musu poziurio, charakterio, atvirumo naujovems ir t.t. Ir gerai tol, kol kieviena sugebame kurti laimingus gyvenimus, nesvarbu, kur jie bebutu.
Nebegtum is cia, garantuoju, nes ...
Cia lygiai taip pat yra vyno skanaus, kulturinis gyvenimas, maistas puikus, viskas vyksta letai, niekas neskuba, jei gyventum kurorte ir su sijonuku vaiksciotum ir t.t.. Sioje salyje labai viskas skiriasi pradedant regionais, miestais ir net miestu rajonais. O as gyvenu didmiestyje, miestas kosmopolitas bei kulturinis miestas - cia visko yra. Gyvenu seimyniame rajone, cia alkoholio nera, bet va salimais rajone - kiekvienoje parduotuveje. Jeigu gyventumei viename is sios salies miestu, gyventum taip kaip nori, nes net patys sio miesto gyventojai save vadina prancuzais O kad prie salies kulturos normu reikia prisitaikyti, tai nieko nepadarysi, juk Islamas skiriasi nuo Krikscionybes. Ir as esu labai patenkinta, kad nematau gatvese girtuokliu. O siaip pritariu paskutinei jusu pastraipai - jei noresi buti laimingas, rasi kaip tai padaryti 
Uz tautu ir religiju draugyste 
