O as jau pripratau prie tu breketu, niekas man uz tu lupu nesikabino kazkodel 
Valgyt, tai jau beveik viska valgau. Dar truputi jautrus dantukai, bet labai mazai, jauciu nebent kai kazka kietesnio kandu 
O kam neskauda, tai dziaukites, nes jokio malonumo is to skausmo nera
turbut visur panašios.... ). Sakė, kad reik apie 2 metus nešiot... Bet gal aš per tuos 2 metus norėčiu pastot, kas tada? Ar kuri 'breketininkė' turi tokios patirties? Žodžiu baisu, o lyg ir noriu. O dar kai pasako keli daktarai, kad netaisant padėties su amžius atsiras daugiau bėdų... Beje, darysiuos viską ne Lietuvoje, taigi neklauskit pas kokią gydytoją ). Sakė, kad reik apie 2 metus nešiot... Bet gal aš per tuos 2 metus norėčiu pastot, kas tada? Ar kuri 'breketininkė' turi tokios patirties? Žodžiu baisu, o lyg ir noriu. O dar kai pasako keli daktarai, kad netaisant padėties su amžius atsiras daugiau bėdų... Beje, darysiuos viską ne Lietuvoje, taigi neklauskit pas kokią gydytoją tik kad nei viena nebuvo mano kailyje, tai neturetu teises komentuoti, bet yra kaip yra O skundziuos todel, kad galutinai pasirode, kad pas mane sudetingas atvejis, procentaliai tokiu buna nelabai daug ir tai as nesigailiu, kad dejaus, nors dabar be abejo, neturiu jokio gyvenimo dziaugsmo, nes ta burna vis temdo. Anksciau grazi pana buvau, vyru neatsigyniau, nors be abejo, turejau ne idealia burna, bet niekas nesimate, kad blogai, niekas nekliude. Bet uzteko isaugti protiniams, kurie taip stumtelejo kitus dantis, kad mazai nepasirode ir sugebejo net kazkaip sakandi zemyn nustumti. As pati nepajauciau kaip tapau negrazi. Net nesupratau kas daresi, issigasdavau pamacius save nuotraukose, pabandydavau pasimaivyti, pakalbeti pries veidrodi, tai baisoka vaizdeli pamatydavau, apatiniai dantys islisdavo, matydavosi susigrudimas ir siaip veidas is formos isejo. Beliko breketai, bet gydymas dabar sunkus. Jau daug laiko praejo, o man vis neissilygina, vis baisi asimetrija, tas sakandzio nukritimas. Bet pagalvok, jei buciau visai nesidejusi kaip man ten viskas suirti su metais galetu, nusideveti visiskai. Siaip didelis issukis tie breketai, ypac kai pasirodo, kad priklausai sudetingu atveju grupei, kai yra galimybe, kad teks nesioti daug daugiau nei planavo, o tau jau tarkim 30 metu, kai gydytoja nors ir profesionali, bet varo konvejeriu ir nieko tau nepaaiskina, neturi tau laiko, paaiskina tada, kai jau buni nervus issitampius per pora menesiu iki kito vizito. Zodziu 
). Sakė, kad reik apie 2 metus nešiot... Bet gal aš per tuos 2 metus norėčiu pastot, kas tada? Ar kuri 'breketininkė' turi tokios patirties? Žodžiu baisu, o lyg ir noriu. O dar kai pasako keli daktarai, kad netaisant padėties su amžius atsiras daugiau bėdų... Beje, darysiuos viską ne Lietuvoje, taigi neklauskit pas kokią gydytoją pirmas 10 dienų valgyt tikrai negalėjau, o ir dabar valgau tik "poniškai" mažais gabaliukais, su peiliuku labiausiai erzina tas jų valymas, oi. O skundziuos todel, kad galutinai pasirode, kad pas mane sudetingas atvejis, procentaliai tokiu buna nelabai daug ir tai as nesigailiu, kad dejaus, nors dabar be abejo, neturiu jokio gyvenimo dziaugsmo, nes ta burna vis temdo. 
Pasifotkink, atsiusk kokia nuotraukele
). Sakė, kad reik apie 2 metus nešiot... Bet gal aš per tuos 2 metus norėčiu pastot, kas tada? Ar kuri 'breketininkė' turi tokios patirties? Žodžiu baisu, o lyg ir noriu. O dar kai pasako keli daktarai, kad netaisant padėties su amžius atsiras daugiau bėdų... Beje, darysiuos viską ne Lietuvoje, taigi neklauskit pas kokią gydytoją dėl pastojimo tai dantys nėščiom moterim tik greičiau vaikšto, tai būtų netgi pliusas nešiojant breketus, greičiau viskas susitvarkytų, vienintelis galbūt minusas kad negalima vaistų gerti jei jau labai skaudėtų, bet skausmas nuo breketų tikrai iškenčiamas ir be medikamentų
aš po vizito. na ką, šiande dantukų nešlifao dar, šlifavimą kitai savaitei paskyrė.. bet užtai gavau šešias separcines, ir jaučiuosi laaabai saldžiai dabar, na kurios turėjot jų, tai žinot apie ką kalbu jei vietoj breketų būtų buvęs nėštumas, tai šiandien vis tiek skausmuose kankinčiausi
aš po vizito. na ką, šiande dantukų nešlifao dar, šlifavimą kitai savaitei paskyrė.. bet užtai gavau šešias separcines, ir jaučiuosi laaabai saldžiai dabar, na kurios turėjot jų, tai žinot apie ką kalbu 
