Dėl parduotuvių. Šiaip tai jos yra tik mažo vaiko traumavimas. Sargdinimas irgi (kiek ten visokių šnerkšlių, krenkšlių ir kitokių ligašių virusus nešioja!).
Net jei tėtukas dirba 14 val. per parą (negi tokie viršvalandžiai

?), bent vieną dieną per savaitę jis gal turi išeiginę, tai gali išleisti parduotuvių ištroškusią mamą "pasishopinti", o pats pabūti su vaiku.
O jei nėra jokios galimybės ištrūkti vienai, taki nebūtina trenktis į nekropolį ar kitą prekybcentrį, kur prekybininkų prekės išdėliotos taip, kad kaip magnetas trauktų mažylių dėmesį. Nemanau, kad 1,5 ar 2 metų pipiro audringa reakcija yra ožiai. Tai tiesiog reakcija į stresą, nuovargis. Juk net suaugęs žmogus paslampinėjęs po PC "nusikali" kaip šuo. O ką kalbėti apie vaiką?
O apsipirkti (papildyti mažėjančias maisto produktų, higienos reikmenų ar kitų svarbių prekių atsargas) galima turguje (vaikas tikrai nepuls į ašaras prie bulvių maišo ar kumpių kalno) arba mažose krautuvėlėse. Ten gatavos mišrainės gal ir negausi, bet būtiniausių prekių tikrai yra.
Tačiau daug kam kelionė į nekropolį tampa vos ne savaitės atrakcija visai šeimai (vaikystėje kaime to nebuvo, ar ne?). Nes kaip kitaip suprasti trijulę: močia, tėvas ir vaikelis? Arba dvi "davatkos" (mama ir močiutė, mama ir teta), stumiančios vieną vežimėlį?