Kaprizai ir isterijos

Pas mus ir kai uzsinori to ko negalima, tai ir paleidzia dudas ir ant zemes krenta, kai paskau geda tai dar labiau. Bet dazniausiai nekreipiu demesio ir po biski aprimsta, arba pakeiciu tema apie kazka idomaus.

Labai susidomėjau šita tema, nes visai nesenai išlindo ir pas mus tooookie ožiai, kad aš beviltiškoj padėtyje jaučiuosi. Namuose, tai aš taip viską susidėjus ir prisitaikius, kad ką pasiekia tą galima, ko negalim nedaeina ir ramu. Nu kažkaip namie tie ožiai retai išlenda.Bet užtenka išeiti iš namų ir aš savo mergaitės nepažystu. Tai nori sėst į vežimą, tai ją ant rankų nešt visą kelią reikia ir viskas klykimu ir isterijom. O jau kai reikia į parduotuvę važiuoti, tai košmaras. Nu maisto tai kažkaip apsiperkam dar, bet tiek praluptų pakuočių prie kasos pateikiu, kad kartais gėda (gerai kad čia supranta). O jau kai į rūbų parduotuves reikia eiti, tai kaip laukinė, viską ima, rūbus nukabinėja, bando matuotis, mėto ant žemės ir pan.Apie sėdėjimą vežime net kalbos nėr. Bet žiauriausiai, kai išeiti iš jos reikia, toookios isterijos, klyksmais kad baisu.Nesinori viešoj vietoj jos palikti ir nueiti ar nekreipti dėmesio. Taip ištampo nervus, kad baisu. Nežinau kaip elgtis tokiu atveju?

Aisku sunku, tikrai kantrybes jums
pas mus dar ramu, nes siaip su vezimu dar i parduotuve einam, arba i ta perkiniu vezimeli pasodinu, kol kas susitvarkom

Skaitau ir negaliu patikėti, mes jau dabar rodome ožius, griūname ant žemės, rėkiame, kai kas nors daroma ne tai, ko mažylis nori. Tai kas bus vėliau

Pažistama situacija tie ožiai ir mums.Jei tik jo norai nepildomi prasideda ašaros ir spardymasis,bei kritimas ant žemės.Tai namie atsiduria savo lovoje iš karto kol nusiramins ir galėsim pasikalbėt,o parduotuvėje kartais net pagazdinu kad paliksiu viena paverkt O jei susipyksta su sese tai jai dar ir kanda arba spjauna,ot kaip ta išgyvendint

matai, kaikurie zmones brangina laika, kuri turi kad leist kartu. darbo dienom greit prasilenkia, tetukas kelias, skutas, prausias, valgo ir iseina. gryzes valgo, maudos, gula miegot. tai laisva laika noris leist kartu ir pirkimasi paverst ne kankinancia nuobodybe, o tiesiog laiku leidziamu kartu. del uzkratu. tokios kurios kaip tu vaikus vakuume augina, paskuj juos daro ziauriai nelaimingais - kaimynas savo bute nusikoses, ir vaikas jau serga... ir paskuj verkia - kodel tiek ligu ir pan. vaikas rodo ozius ne del streso, o del to, kad tiria tevu kantrybe, vis naujai bando pasiekt tai ko nori - pradeda rekimais, rietimaisi, baigia galvos dauzymu.

manasis pvz buna sedi man ant keliu, kalbames, ir as noriu skype parasyt draugei atsakyma, pasilenkiu prie klavos, o jis rankas ima, kad DABAR plot. sakau palauk biski, o jis - riecias ir krenta nuo keliu. leidziu graziai ,,nutupt" ir nekreipiu demesio, iseinu is kambario. buna, nori ant ranku kad paimt, o as negaliu tuo metu - irgi krenta. tik galva labai atsargiai deda ant zemes

del oziu parduotuvese - mes su vezimu einam, tai ramu - nereik nieko ir manau dar ilgai parduotuvej vaikstinesim su vezimu - kad vaikas apsiprastu ir nepultu prie visko. buna, peskom einam, tai ima kazka panesiot - nu kanors grazaus. tai niekad piktai neliepiu padet, tiesiog zaidziam - juokiamaes ir draugiskai sakau padet, jis galva purto ir bega, as vejuos tik mes perkom einam tik su tete, tai jis rupinas prekem, mes dukstam zodziu - vaika kaiptik stengiuos augint kaip savo ,,draugeli" ir kai bloga nuotaika, ar bunu pavargus - visad tik sukilus pykciui, primenu sau, kad vaikas nesupranta, kad pavargus ir pan, jis priprates draugaut su manim, ir REIKIA draugaut.

labai neblogai isaiskina kas tai yra oziukai sio menesio mamos zurnale. nereik draust, nereik must, nereik nusileist. nusileiskit tiek, kiek galit leist. ir viskas.

del gyvenimo tikslo, as neiskeliu vaiko i palubes. man svarbu musu SEIMOS gerove, supratimas ir draugyste.

maniske,irgi krenta ir rekia ne savu balsu,ir nelabai kas ir padeda,jei dar pasakai,kad negrazu,tai ir dar muztis pradeda

pas mus irgi pasirodo oziuku, bet dazniausiai nekreipiu demesio arba grieztesniu balsu paklasuiu kas cia per oziai ir tie oziai pasibaigia
Psichologu pastebeta, kad vaikas turi gauti demesio uz gerus poelgius, o uz blogus ne. taip ir stengiuosi daryti, tiesiog kai pradeda oziuotis iseinu i kita kambari, pasioziuoja ir sugrista, netgi pats ateina apsikabinti, prisiglausti tada

Nu uzjauciu, nes ir as ta pati isgyvenu. Kaip cia pamokysi viesumuj, esu pora kartu palikusi ant zemes gulinti uzejus isterijoms ir parodziusi ate pasislepiau uz kampo, tai zmones is kart pradeda snibzdetis, "ka daryti, gal einam pakelti?", nu ka as zinau, aisku begu iskart pasiimti, kazkaip nepatogu pasidaro o tuo tarpu vaikas mokinasi, kad lauke, prie kitu zmoniu galiu pasiekti visko. Teko nekart ir verkianciai pareiti, nuo per didelio gedos jausmo, suvargimo. Pas mus taip pat dazniausiai problemu buna prie kitu akiu, namie daugmaz viskas galima (esu sukurusi tokias salygas, kad netektu pastoviai sokineti ir drausminti, ko negalim nepasiekia). Tik problemu buvo, kai uzejo filmuku manija, bet cia jau issigydem.

Dėl parduotuvių, tai dar praeitą vasarą aš su mažyle eidavau. Tiesiog pasivaikštome po lauką ir užsukame apsipirkti. Po to 2-3 savaites vaikas serga. Mama "trizniuoja" - nežino, ką padarė ne taip. Vaikas pasveiksta. Mama su vaiku vėl keliauja į lauką. Po to į parduotuvę. Ir vėl vaikas suserga. Mama panikuoja. Klausia pediatrės, kodėl taip. Tada gydytoja paklausia, ar vedamės vaiką į parduotuvę. Atsakau, kad taip. Gydytoja sako: negalima. Vienas dalykas - vaikšto visokie ligašiai (jų yra visais metų laikais). Antra - temperatūrų kaita. Vasarą - lauke karšta, parduotuvėje kondicionieriai, ypač prie vitrinų. Žiemą - lauke šalta, parduotuvėje karšta. Plius dar vaikas prirengtas, šiltai užklotas.
Ir viskas - nustojo mama "shopintis: su vaiku, vaikas beveik nebeserga.
Jei vaikas turi polinkį dažniau susloguoti ar kosėti, tai parduotuvė tikrai nėra GRŪDINIMO vieta

O ir dėl ožių - parduotuvė - tai dar viena vieta tiems "ožiukams" pasireikšti. Nors mano dukrytė gal ir nesiožiuotų.
O padūkti su vaiku galima ir namie, lauke. Nebent parduotuvėje atrodo įdomiau

Aišku, kiekvienos mamos reikalas - tampyti savo vaiką po parduotuves, ar ne.

as veziuosi saviski i parduotuve, nes man taip patogiau, nei laukti ko lvakare MB gris ir mane isleis. dazniausiai jis tada miega, atidengiu ji ir psio, jokiu ligu (tfu tfu tfu). nebunu ten kazinkiek laiko, nusiperku ka reikia ir psio, o didelius shopingus jau darau savaitgaliais

Vaje,pas mus tas pats as kol neturejau vaiku visada pamacius toki vaizdeli parduotuvej ar gatvej galvodavau kad tai auklejimo spraga,bet kai pamaciau saviske taip darant niekieno nemokoma ir saugojau nuo tokio elgesio,tai supratau kad cia turbut visu vaiku tokia reakcija i negalima krenta ir verkslena nekreipiu demesio praeinu pro sona apsiramina pati atitipena ir apsikabina