Kaprizai ir isterijos

originalus budas kitas variantas-ignoruoti vaika,nekreipti demesio visiskai,net iseiti is kambario,gal vienas sau paklyks ir nustos tokios patirties pas mus dar nera,bet manau ,kad pasirinkciau siuos 2 variantus ir isaisketu,kuris labiau veiksmingas

auginu tikra nenuorama ko jis tik nesugalvoja per diena tai isteriju buna nemazai,dazniausiai del to kad as kazko neleidziu arba neduodu,bet sunkumas tame kad ji nesudominsi tuo paciu budu kelis kartus,tenka vis ka nors naujo sugalvoti tai galiu isvardinti tikrai nemazai budu raminimui pvz kaip jau rase mamytes,tai reikia demesi atkreipti,tai zaisliukais,maistu,muzika,pasakyti kad uz lango suniukas loja,arba paklausti kur laikrodis,dar man pora kartu pagelbejo vandens pistoletas pradejau saudyti i vaikuti,tai greit nurimo,pradejom zaisti ir pamirso del ko verke pora kartu buvau tiesiog isvedusi vaika i kita kambary ir pasakiusi kad kol nenurims tai is cia neiseis,kai uzdariau durys,tai greit nurimo,isigando kad vienas liko ir visa diena buvo geras,nes zinojo kad gali buti vienas be zaidimo partneriu dar neseniai pasinaudojau metodu "kampas",tai irgi gan ifektyviai gavosi,pastacaiu i kamapa ir pasakiau stoveti kol neapgalvos ka padare!ir zinokir suveike,pastovejo gal 5 min ziuredamas i kampa,ir priejo prie manes,klausiu ar dar darysi taip,ar klausysi mama tai pabuciavo apkabino,tipo nedaris daugiau
gal kam pravers musu isbandyti budai

Ir mes įstojame į ožiukų klubą . Kai auginau pirmagimį tokių problemų neturėjome, tad mažosios isterijos labai jau neigiamai veikia. O svarbiausia nebežinau kaip ir kovoti. Išbandėm nemažai būdų, bet kol kas rezultato .....jokio. Kaimynė augina šiek tiek vyrėlesnį berniuką, tad ji pasakojo, kad kaip tik mažius nugriūna, čiumpa kamerą ir filmuoja, o paskui rodo. Jai padėjo. Mes dar šio būdo neišbandėm, bet manau, kad teks, nes kuo toliau, tuo daugiau ožiukų atsiranda. Ir kovot su jais reikia jau dabar .
Kantrybės mamytėms ir būtinai pasidalinkit savo patirtimi

Metodas "kampas" mum taip pat padejo, ypac pradzioje, kai sunui buvo 1,5m. Dabar nelebai veiksmingas, nes nenori stovet, bega... bet kadangi jau daugiau kalba ir supranta, tai snekam, aiskinames, gal ateis i prota

Oho, kiek pasirodo metodų yra ožligei gydyti. Man patiko. Bet aišku, geriau kad tokios ligos nebūtų pas mūsų mažuosius.

Sakykit mamos, ar verta daryti kažkokias nuolaidas vaikui, norint išvengti ožio priepuolio? Ar visdėlto griežtai su juo, jei kažko negalima, tai negalima? Ar įmanoma su kompromisais tokiu atveju?

Pas mane taip pat su sūneliu krenta ant žemės ir klyke seniau tai kreipdavau dėmesi o dabar nelabai pasižiūri kad jo nepaimu tai ir baigesi visos istėrijos dabar tai sese nuieina pas ji paglosto soske paduoda ir viskas ir toliau žaidžia.
Papildyta:
Pas mus jei negalima tai negalima nes paskui sesė usinori nenusileidžiam labiause tai tėčio bijo pasako grieštai kad negalima tai nereik nei ožiuotis nei verkt

butent- ozlige.
kai namie buname, viskas normaliai, jei tik iseini i miesta- .nerandu vaistu...kai aplinkiniai pakalbina, nuleidzia galvyte- susigesta. ir... vel tas pats.
namie lyg ir padeda vaistai- girti uz grazu dainavima

Savo sunui ozliges iki dabar dar neisgydem.Zinau,kad ir auklejam blogai,ka nori ta turi.Anksciau bijojo dirzo,dabar ir jo jau nebijo

Pas jus mamytes ziuriu vaikai truputeli jau vyresni, o manasis bernuzelis dar metu pilnai neturedamas pradejo isterijas rodyt. Uzeina noras ant ranku, tai eina is paskos ir rekia, rekia tol kol nepaimi nat ranku, arba siaip nebezino ko nori, tai krenta ant zemes ir rekia, musasi, na visas repertuaras bandziau ignoruoti, tai seniau padedavo, dabar pradejau ka nors idomaus paduoti, tai sdomina ilgesniam laikui tai gerai, o kartais meta i sona ir toliau rekia Su maistu tas pats nori valgyt tik jogurta, varse, o koses ne, tai pradeda rekti, spardytis ir viska meta ant zemes, na tikrai kartais taip sunku su juo O siaip tikrai stengiuos per daug nelepinti ka pasiulytumete su tokiu pirskiu daryti

Manau Tavo vaikas yra tikrai isskirtinis atvejas . Cia kazkas rimciau, nes toks nervingumas nera budingas tokio amziaus vaikui . Isterijos, kaprizai yra normalus 3-mecio, 4-mecio augmo ir vystymosi raidos elementai ir reikia su tuo susitaikyt, bet Tavo aprasytas elgesys tikrai yra neeilinis, todel ir tradicines priemones (pokalbiai, barimai, berzine kose ir .t.t ir pan) kaip pati matai nepadeda ir nepades . Homeopatiniai raminamieji tera tik laikinas pagalbininkas (siaip nustebino siuo klausimu kai kuriu mamu nesupratingi ir pikti atsiliepimai Tavo atzvilgiu ). Manau reikia rimciau ieskoti sitokio nervingumo priezasciu. Labai itartini yra buve alpimai is pykcio . Pasitikrinkit rimciau sveikatele, ir ypac sirduke. Nes tokie nervu priepuoliai ir net alpimai yra kai kuriu sirdies veiklos sutrikimu pozymiai . Rasau is savo patirties, jeigu ka (cia toms, kurios mano, jog toks vaiko elgesys tera mamos nedemesingumo isdava ).
Sekmes

esu labai dekinga uz atsakyma jums musu sena daktare isejo i pencija tai susiradau nauja daktara cia, jis irgi yra lietuvis vesiu pas sita daktara tikrai papasakosiu viska nuo pradziu kas su juo darydavosi seniau tegul daro tyrimus, nes amerikonai tai sako jog jam tik kaprizai. Dziugina dar tai jog mano sunytis apsiramino biski jau kokie keturi menesiai nebuvo jokiu kaprizo priepoliu ar panasiai, pradejo daugiau kalbeti tai pasako ko nori ar kas jam yra ir nepuola iskart i isterijas kaip seniau budavo, vienu zodziu iseina susisneketi graziuoju Dar karteli aciu

Kaip cia kazkuri raset, tai gali buti ir ligos priezastis, kai vaikas blogai jauciasi.
Taciau siuo atveju manau, kad yra prasymas paimti ant ranku, tiesiog tai sakoma rekiant. Taip iprates vaikas. Maniskis isterijas rodo nuo pat gimimo. Kai noredavo valgyt klykia iki melynumo, kol neuzsupdavau ir siaip ne taip buteliuka ikisdavau, kad tik pavalgytu. Buvom mes pas gydytojus. Viskas normoj. Iki siol neaisku kodel taip buvo. Kai jau vaikas pradejo suprast, pradejau jam saky, kad jei nori ant rankyciu sakyt "opa", nori valgyt, sakyt "niam" - dabar puikiausiai susikalbam. O jei jis praso, bet siuo metu as negaliu, as jam pasakau, kad as dabar dirbu, parodau ka dirbu ir kad negaliu paimt ant ranku, jis idemiai klauso, o po to palaukia. Cia as taip sugebejau prieiti prie savo vaiko, kad nustotu rekes be perstojo. Kiekvienam vaikui skirtingai.
Dar vienas variantas, jei matau, kad vaikas labai irzlus, vedasi mane kazkur, pats nelabai zino ko nori, o svarbu, kad tik uz rankos vestis. Imu ir pazaidziu gera pusvalandi su juo. Po to 1-1.5 val buna ramu, jis sugeba vienas pabuti be manes, o as ir pati darbus nudirbu.
Reikia vaikui padet suprast, kad ne rekimu pasieks, o prasant ir bendraujant su tavimi. Nera lengva, o juo labiau, kai vaikas isteriskai paleidzia dudas. Taciau imanoma.
Man dar labai padedavo: kai vaikas pradeda klykt, kad kazko nori as jo paprasau duot man rankyte ir sakau "einam"...Na ir mes einam kur nors, kazka jam duodu, kazka parodau kas yra neiprasta jo aplinkoje. O po to pamirsdavo ko norejo.

Kiekvienas vaikas individualus ir priejimas prie jo skirtingas.
Sekmes bendravime