QUOTE(oregano @ 2007 03 16, 00:23)
nemušti. bet vaikas turi žinoti, kad su jo ožiais nebus taikomasi. ir kai jam yra viena ar kita forma nuolaidžiaujama, jis vistiek pasiekia savo tikslų. ne jis šeimoje muziką turi užsakinėti, o tėvai. ir jei tėvai nesusitvarko, reikia kažką daryti, ar ne?
jei vaikas kelia isterijas ir jūs jį raminate, jūs nusileidžiate iki jo lygio ir šokate pagal jo muziką.
o jei vaikas tariasi, prašo ir laikosi susitarimų su jumis, jis kyla iki jūsų lygio. akivaizdu, ne vienas negimsta tokio sąmoningumo, bet ji reikia AUKLĖTI ta linkme.
nelaikau mušimo vienintele auklėjimo priemone. vaikas nebijo mušimo, jis bijo paties fakto. užtenka vieną karta įkrėst beržinės košės, kitą kartą užteks paklausti "Nori dar?".
vienai mamai duotas patarimas apie matomoj vietoj kabantį diržą - labai neblogas. niekas vaiko nemuša, bet jis žino, kad diržas bus panaudotas pagal paskirtį, jei nesilaikys susitarimų. arba pasiūlymas apipilt vaiką šaltu vandeniu. kodėl ne? ko jūs bijot? kad vaikas gaus traumą visam gyvenimui? sustos širdis? jis jau anksčiau turėtų turėti problemų, kad atsitiktų šie dalykai..
visur yra balansas, pusiausvyra. taip pat ir auklėjime. taip, yra pavojus, kad vaiką ištiks širdies smūgis ar pan. bet jūs kiekvieną dieną su jais gyvenat, juos matot, žinot jų galimybes ir silpnas vietas.