Įkraunama...
Įkraunama...

“Tema apie meilę sau“

QUOTE(Anielė @ 2011 10 31, 18:12)
Kuris kelias tiesesnis? (cia kaip klausimas, kuris medis zalesnis..  smile.gif  )
-pirmaiusia stengtis pamilti kitus ir ilgainiui pamilsi Save      ar
-pirmiausia norėti pamilti Save ir pamažu mylėsi visus kitus?

Klausimo formuluotė gali pasirodyti kebloka, bet klausimas,manau, aiskus.
Kaip manot?



Jei tik mylint save tegalima myleti kitus, atsakas butu kaip ir aiskus...
Atsakyti
Bet kodel mes taip velai suzinom, kad reikia pradeti myleti nuo saves..
Atsakyti
QUOTE(Anielė @ 2011 11 04, 20:48)
Bet kodel mes taip velai suzinom, kad reikia pradeti myleti nuo saves..


Tu, manyčiau, labai anksti sužinojai...
Atsakyti
QUOTE(Anielė @ 2011 11 04, 21:48)
Bet kodel mes taip velai suzinom, kad reikia pradeti myleti nuo saves..

Kodėl taip sakai? Ir kiek jau tau tų metų?
Atsakyti
QUOTE(LinguLingu @ 2011 11 04, 03:01)
Asmeniskai siuo metu as manau jog visada:)



Tie atvejai, kai nevisada, tai manau labai stipriems žmonėms, kurie nerezonuoja, bet tokių žmonių labai mažai, vienetai.
Dar vis galvoju apie tai, tai ir tokios mintys šiai dienai. smile.gif
Atsakyti
Meilė sau - leidimas sau skleistis, leisti sau klysti, leisti pykti ir parodyti tą pyktį bei nebijoti, ką apie mane pagalvos, jeigu imsiu ir nusiimsiu tą pavyzdingo ir ramaus žmogaus kaukę. Pastovėti už save, kai įžeidžia, kai kalba netiesą, nereikalauti iš savęs būti tobulam, o tiesiog būti ir nekaltinti savęs, kad nesi kažkoks savo galvoje susikurta neklystanti persona. Nebijoti kritikos ir jos nevengti, o taip pat ir nebijoti sakyti kritikos garsiai į akis užuot putojant pyktis galvoje su tais, kuriems negebėjai to pasakyti išorėje.

Šiandien aš apie buvimą savimi, kai emocijos verda ne pačios geriausios. Augu ir suprantu, kad visą gyvenimą noriu būti gera. Gera dukra, gera žmona, gera darbuotoja. Ne, ne gera - Tobula, o tada ir gerbiama, vertinama, giriama ir jokiu būdu nekritikuojama. Ir jergau jergau - jokios klaidos anė klaidelės neleistinos. Joms įvykus galiu užsigraužt negyvai.

Tik mylėdamas save, gali būti toks pat išorėje, kaip ir viduje = savimi.

Gal ir ne į temą. Bet taip pasiilgau savęs...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vidurvasaris: 24 spalio 2013 - 21:44
http://www.bernardin...avimeile/107983


Atsakyti
QUOTE(Vidurvasaris @ 2013 10 24, 22:37)
kad visą gyvenimą noriu būti gera. Gera dukra, gera žmona, gera darbuotoja. Ne, ne gera - Tobula, o tada ir gerbiama, vertinama, giriama ir jokiu būdu nekritikuojama. Ir jergau jergau - jokios klaidos anė klaidelės neleistinos. Joms įvykus galiu užsigraužt negyvai.

Tik mylėdamas save, gali būti toks pat išorėje, kaip ir viduje = savimi.

Gal ir ne į temą. Bet taip pasiilgau savęs...

Gali būti, kad besistengiant visą laiką būti geram, vertinamam, giriamam mes krapštome iš savęs tikrąją esatį - gerumą. Gal giliai, giliai mes ir esame tyrai geri, bet viską užklojome baimėmis dėl įvairiausių priežasčių... o gerumas ima vilktis vis keistesnius rūbus, vadinamus "reikia". Jis išsikraipo, tampa žeidžiantis, kažkoks netikras. Nevisada. Gerumas vis atgauna savo tikrumą, vėl ir vėl, mainantis mūsų susivokimui, kai mes vis labiau imame atpažinti save tikrąjį - gerą.
Geras, tai nereiškia nuolankus, tai nereiškia tarnas, tai nereiškia be klaidų...
Kai žiūrint sau į akis ramiai gali pasakyti: Vidurvasari, man taip gera ... Argi tai nėra tas tikrasis gerumas? ... Kažko kyla noras suveikti ką nors gero ir kitam... mirksiukas.gif
Atsakyti
Labai gera tema, tik pritilusi smile30x30.png
Atsakyti