Dvasinės ligų atsiradimo priežastys -5

labai gerai Jus suprantu ir galiu iš savo patirties pasakyti, kad vaiko elgesys pasikeis tik tuomet kai Jūs nustosite pykti. Kaip Jūs tai padarysite čia jau Jums spręsti, bet kol Jūs reaguoste audringai į jo elgesį, tol tas audras jis ir kels, o su metais tos audros darysis vis stipresnės.
Pati turiu 8 metų sūnų, kuris gali mane išvesti iš pusiausvyros per kelias sekundes, beje jis tai daro su visais, kurie jam pasiduoda, t.y. reaguoja į jo elgesį. Per tiek metų ir pati supratau ir patyriau, kad kai esu pati rami, tuomet ir vaikas šilkinis, jei tik pasijaučiu sudrigus, pavargus ir pan., tai jis, tikiu, kad nesąmoningai, bet elgsis taip, kad dar labiau pratrūkčiau. Vaikai tai ypatingai gerai jaučia
Vaikai yra mūsų mokytojai, jie parodo mums mūsų silpnas vietas, dalykus, kuriuos mes turime išmokti. Ir kadangi aš tokia lėtai besimokanti mokinė esu, kad per aštuonis jo gyvenimo metus niekaip iki galo negaliu išmokti pamokos, tai jis man ne taip senai, po vieno tokio išvedimo, kai aš pratrūkau ir pareiškiau jam, kad tu matyt man gimei tam, kad ugdytum mano kantrybę ir pareiškusi, kad aš eilinį kartą ant jo supykau išėjau į kitą kambarį. Tada jis pas mane atėjo, priėjo kaip įmanoma arčiau, pažvelgė į mano akis, sukaustė žvilgsnį ir nemirksėdamas, ramiu balsu pareiškė: "aš taip elgsiuos tol kol tu pyksi". Aš taip nustebau tai girdėdama iš savo aštuonmečio, kad ėmiau juoktis, o jis sako, nu va tu juokies, o ne pyksti
Beje tai galioja bendraujant ne tik su vaikais, bet ir su kitais žmonėmis, kurie mus erzina, pykdo ar šiaip nepatinka. Kai tik priimsime, kad jie turi teisę tokiais būti ir jie neprivalo elgtis taip kaip mes norime, tuomet jie nustos mus erzinti. Sėkmės! Tai nėra lengva, bet kai pamatai, patyri savo kailiu, kad tai veikia, gyvent pasidaro lengviau 

Beje tai galioja bendraujant ne tik su vaikais, bet ir su kitais žmonėmis, kurie mus erzina, pykdo ar šiaip nepatinka. Kai tik priimsime, kad jie turi teisę tokiais būti ir jie neprivalo elgtis taip kaip mes norime, tuomet jie nustos mus erzinti. Sėkmės! Tai nėra lengva, bet kai pamatai, patyri savo kailiu, kad tai veikia, gyvent pasidaro lengviau 

Priminkit, ką reiškia gripas, peršalimo ligos. Vasarą kažkur skaičiau, bet tada buvo neaktualu ir neužfiksavau.  O dabar neberandu 
Gal ir daugiau kam bus įdomu? Gal padės rudenėjant gerai nusiteikti?

Noeciau prie vaiku temos prisideti. Mano penkiametis mane irgi mokina. Karta supykau ant maziuko, kuris kas minute prasydavo valgyt, o vos davus vel nubegdavo Tai vyresnelis sako - mama, nepyk ant jo, koks jau gime toki ir turim mylet 

labai gerai Jus suprantu ir galiu iš savo patirties pasakyti, kad vaiko elgesys pasikeis tik tuomet kai Jūs nustosite pykti. Kaip Jūs tai padarysite čia jau Jums spręsti, bet kol Jūs reaguoste audringai į jo elgesį, tol tas audras jis ir kels, o su metais tos audros darysis vis stipresnės.
Pati turiu 8 metų sūnų, kuris gali mane išvesti iš pusiausvyros per kelias sekundes, beje jis tai daro su visais, kurie jam pasiduoda, t.y. reaguoja į jo elgesį. Per tiek metų ir pati supratau ir patyriau, kad kai esu pati rami, tuomet ir vaikas šilkinis, jei tik pasijaučiu sudrigus, pavargus ir pan., tai jis, tikiu, kad nesąmoningai, bet elgsis taip, kad dar labiau pratrūkčiau. Vaikai tai ypatingai gerai jaučia
Vaikai yra mūsų mokytojai, jie parodo mums mūsų silpnas vietas, dalykus, kuriuos mes turime išmokti. Ir kadangi aš tokia lėtai besimokanti mokinė esu, kad per aštuonis jo gyvenimo metus niekaip iki galo negaliu išmokti pamokos, tai jis man ne taip senai, po vieno tokio išvedimo, kai aš pratrūkau ir pareiškiau jam, kad tu matyt man gimei tam, kad ugdytum mano kantrybę ir pareiškusi, kad aš eilinį kartą ant jo supykau išėjau į kitą kambarį. Tada jis pas mane atėjo, priėjo kaip įmanoma arčiau, pažvelgė į mano akis, sukaustė žvilgsnį ir nemirksėdamas, ramiu balsu pareiškė: "aš taip elgsiuos tol kol tu pyksi". Aš taip nustebau tai girdėdama iš savo aštuonmečio, kad ėmiau juoktis, o jis sako, nu va tu juokies, o ne pyksti
Beje tai galioja bendraujant ne tik su vaikais, bet ir su kitais žmonėmis, kurie mus erzina, pykdo ar šiaip nepatinka. Kai tik priimsime, kad jie turi teisę tokiais būti ir jie neprivalo elgtis taip kaip mes norime, tuomet jie nustos mus erzinti. Sėkmės! Tai nėra lengva, bet kai pamatai, patyri savo kailiu, kad tai veikia, gyvent pasidaro lengviau 

aciu. tikrai taip. as esu pikta. man net plaukai slenka, turbut ne nuo pogimdyvines bukles o nuo rekimo ir nervu 

Kol as paskaitinesiu praeitas temutes tenoriu uzduoti toki klausima: ar nevaisingumas (negalejimas susilaukti vaikuciu) yra liga?

tikrai ne  jus nesate pikta, tiesiog jumise susikaupe pykcio, kuri pritraukete ir nemokejote paleisti.
yra 3 pagrindiniai stresai, visus kitus galima suvesti i juos: pyktis, baime ir kaltes jausmas.
viskas prasideda nuo baimiu, kai jos uzauga, pradedame pykti, o po to atsiranda kaltes jausmas. pykti sunku paleisti kol yra baimes, pati pagrindine is ju - baime manes nemyli arba mano meiles nepriima. pradekit nuo ju 
plaukai slenka kai nemokame kazko paleisti, kai kabinames uz kazko. kai zmogus galvoja: viska atiduociau, kad tik ............... pvz. vyrai kurie viska atiduotu, tik kad moteris butu laiminga/patenkinta ir ji myletu - vaiksto pliki 

NE, KAD VISKA ATIDUOCIAU, KAD TIK...TIKRAI NEGALVOJU. PRIESingai, megstu stabiluma...

kol yra baime manes nemyli, zmogus supranta viska neteisingai ar is vis nieko nesupranta. viska mato iskreiptai, per savo baimes prizme...
jusu plaukai mano kitaip    ir parodo kaip yra is tikruju.
kitais zodziais galima sakyti kazka idealizuoja, pvz. stabiluma... ir atiduotu viska, kad grazinti ji i savo gyvenima. Tai nemokejimas paleisti, atsisakyti...
Tai problema neteisingo, klaidingo mastymo - galvos problema. ko turime daugiausia ant galvos- plauku, ir plaukai slenka parodydami mums musu neteisinga mastyma - ar busime mes laimingi, atiduodami vardan kazko labai daug ar net viska...ir gal del to, kas mums visai nereikalinga.