QUOTE(gluosnis @ 2010 10 16, 19:21)
*nemanau, kad tai jusu variantas

priezastis buna ivairios.
gal but jusu vaikelis tiesiog laukia...geresniu laiku. ta prasme, kad jis laukia kol kazkas jusu gyvenime pasikeis, gal jus kazka suprasite apie save, gal apie vyra ir jusu santykius, gal nustosite bijoti ir abejoti ir poreikis tureti vaika bus stipresnis nei baime del pinigu ar ateities. toks vaikas protingas ir su gera karma, su juo butina kalbeti jau iki nestumo, nieko neslepti, nebijoti sakyti tiesa, jis viska supras.
Dziaukites

vaikai patys pasirenka tevus. Gal but sakysite, kad pagimdo asocialios seimos ir alkoholikai... bet ju vaikams reikejo butent tokiu tevu, tokiu sunkiu isbndymu ir tokio gyvenimo, todel jie nieko nelaukia ir ateina net tada kai mama per alkoholi ar narkotikus net nemato, kad yra nescia.
Tirkai..

Galvoju, kad pati busiu sau prisisnekejus.. negimdyti vaiku

Taip buvo man 18-os metu, kai teko prisiklausyti draugiu baisiu pasakojimu apie gimdumus - plaukai siausesi! tada skaiu, neee, jau as tai niekada negimdysiu, fuii, cia juk taip baisu, geriau jau isivaikinti is vaiku namu! po to dar kita giesmele giedojau, kad neva mano genai prasti ir kam man perdavineti ,,brokuotus" genus ir dauginti neva netobulus vaikus!
Ko gero sito ir uzteko, tada dar vyro nepazinojau ir dar gyvenimo meiles net neturejau, o jau sitaip buvau nusistaciusi vaiku netureti

Ir stai pamazu susitikau vyra, mylinti ir mylima zmogu su kuriuo pradzioje galvojau kad idomiai linksmai ir draugiskai praleisim gyvenimeli kartu - bet vaiku klausimas dar buvo paliktas ateiciai - pie juos mes nekalbejom istikro nei karto

Tiesiog saugojomes, nes lauke daug dalyku gyvenime ir vaikai butu pakoregave musu planus aisku savo naudai

Dar praejo kiek laiko, tada jau nustojom saugotis, nusprendem - bus kaip bus, kada bus tada bus gerai! Ir taip jau laukem daugiau nei 3 metus.

Per didelio noro dar nejauciau vaikams, kaip kitos verkia sulaukusios kiemvienu mesntruaciju, bet jau susirupinau, kad gal kazkas negerai, bet - vel visi tyrimai buvo geri! Tada dar laukiam ir bandom apie 2 metus, vel nieko. Dabar jau esu tokioj padeti kokioj esu, po laparoskopijos, kuri dar karta patvirtino, kad esu sveika, taciau po jos issibalansavo hormonai

Dabar jau gydytoja siulo nieko nelaukti ir griebtis dirbtinu budu paciupti gandra

Argumentuojant, kad veliau viskas tik sunkes
Skaiciau, kad negerai yra tos visos chemijos ir tokie dirbtinai ,,padaryti" vaikai turi kitokia karma. Stai ko as dabar bijau

nors nei viena moteris nesusimasto tokio dalyko, daro bet ka, kad tik turetu bet koki vaikeli.
Gal as klystu sitaip gilindamasi ?

Ir ka man daryti, jeigu mano ankstesni nussitatymai jau pasikeite 180 laipsniu geri du metai ir as jau samoningai nebijau gimdymo (nes baigiau medicina ir sita bauba jau ,,isnagrinejau"), o ir genai pasirodo labai geri

?
Gal yra kokiu knygu padesianciu atsakyti i siuos mano vidinius klausimus ir paieskas?