Dvasinės ligų atsiradimo priežastys -5

Praėjau daugiau kaip 4 mėnesiai po sūnaus gimimo ir pradėjo žiauriai slinkti plaukai . Sakykit, ar čia hormonai, ar kokios dvasinės priežastys? Kadangi maitinu, nenorėčiau,kad kokios tai neigiamos emocijos parsiduotų mažyliui. Ačiū

Neigiamos emocijos persiduotu ir tada kai nemaitintum. Nzn, man lyg irgi si beda yra. Dabar lyg nebeslenka, bet radau kuokstus nauju atauganciu, is ko supratau, kad pries kelis men ziauriai slinko . Medicinineje literaturoje raso, kad po gimdymo slenka - normalu. Nes nestumo metu krenta maziau, tai po nestumo normalu, kad tie uzsilike plaukai iskrenta. Bet merginos cia sako, kad kai slenka plaukai, tai baime kad manes nemyli...

Mh... Gal kada ir buvo knioštelėjusi tokia mintis sunkiu periodu: negi nebemyli? Bet pastovios baimės nėra. Teks tikėti medicinine literatūra. Ačiū, Mėnuli

tą jau girdėjau, bet ką reiškia pamilti save? kaip ta meilė sau pasireiškia?

Sudetinga pavirsiuje surasti tai, kas giliau slepiasi:

Bandyki ieskoti.Jau vien SM yra galybe temu apie "saves mylejima" - viena is ju stai cia:


http://www.supermama...?...649567&st=0


Papildyta:


Mielos moterys - slinkimas nelygu slinkimui - plaukai slenka visiems - vieni tai pastebi, kiti tai sureiksmina, kiti priima tai kaip naturalu dalyka - zvereliai irgi keicia kailiuka.Oda musu atsinaujina kas 7-10 dienu, visi organai atsinaujina kas kazkie tai laiko, nagai visa laika auga.Visas organizmas atsinaujina, nes esam gyvi sutverimai - sakysim vyru nuplikimas - galima aiskinti jog tai magnio trukumas ir galima aiskinti is dvasinio aspekto, kur paaiskes, kad tam tikras poziuris/pasauleziura sukelia tam tikrus poreikius, ko pasekoje susiformuoja tam tikri iprociai, ko dar pasekoje sutrinka mineralu balansas ir ima slinkti plaukai - kokia iseitis? Myleti save, rupintis savimi, gyventi sveikai, nesmerkti, neapkalbineti, gyventi momente...tai darbas su savimi, pastovus ir nepertraukiamas.Yra lengviau islaikyti sveikata, nei praradus ja susigrazinti:)
Papildyta:


Mieloji, tai labai vienpusiskas meiles supratimas - meile yra meile - nebutinai tai vyro meile moteriai:) Meile psireiskia ivairiausiomis formomis, budais.Ji nepriklauso mums - ji arba yra arba jos nera:) o ir pastovumo pasaulyje nera, viskas kinta:).kita vertus viskas pastoviai kinta nieko nera pastovesnio uz kitima

Papildyta:


Sunku pasakyti kas ir nuo ko tai - vienas ka zinau tikrai, jog skausmu kunas "pranesa" apie artejancia arba jau esama negalia:), tokiu budu prrasydamasis pagalbos. Pries pora savaiciu isgyvenau kaireje puseje kaklo beatsirandanti skausma.Kadangi tikiu tai ka zinau apie kaklo skaudulius, ju atsiradimo priezastis ir "zenklus", visai tuo paciu momentu emiau atydziai sketi mintis ir atradau priezasti, kuria pavyko pasalinti ir skausmas atlego:)
Kita vertus dabar prisiminiau, jog paskutiniu laiku desiniajame petyje atsirades dieglys, sakyciau duris gilus ir skausmingas mane lyg zadintu, bet gilumines priezasties nesuvokiu.Gal kokiu minciu turesit?Busiu dekinga:) ML
Siaip jau mano suvokimu desine puse yra musu dieviskumo prigimtis

Baime "manes nemyli" turi visi, kad daugiau, kas maziau, taip jau yra.
vienas is budu kaip ja paleisti:

dekoju! Tikejimas ar nuojauta, nezinau, kaip pavadinti, jis pas mane yra ir niekur nedings Bet nenoriu ir bijau pasiduoti blogoms mintims
Aciu glusniui uz nuoroda geru straipsneliu!

Parasysiu ka atradau
mano pirma dukra jautri, kartais man atrode, kad per daug. Bet jautrumas atrodo ne liga ir jei ka, viska galima suversti pvz. sunkiam gimdymui. Anksciau net pykdavau del to ant jos, nes jos jautrumas trukde musu seimos normaliam gyvenimui, mano darbui ir t.t. .. ji negalejo lankyti darzelio, pastovios problemos su auklem net turejau pakeisti darba.
Ieskojau atsakymu labai ilgai, vis galvojau, skaiciau kitu mamu pasakojimus, pazistamu istorijas...
Dabar supratau ir galiu pasakyti kitiems, kad priezastis-vaiku kaltes jausmas. Vaikas gimsta tam, kad PALENGVINTI tevu gyvenima, pagerinti ji ir myleti savo tevus. Bet TEVAI NELEIDZIA jam to daryti, neduoda jam jokios galimybes, nes mazo vaiko meile trapi ir silpna ir ji nesiskaito arba vertinama maziau uz kitu (vyro, tevu, broliu- giminiu, net virsininko) meile... Tevai geriausiu atveju pasitiki Dievu (pvz. posakis: dave Dievas burna, duos ir duonos ), bet ne savo vaiku...
Ir prasideda tai net iki vaiko gimimo- kas leido vaikui gimti paciam, kas pasitikejo juo, zinojo, kad vaikas gimsta pats ir is motinos laukia tik kvietimo i gyvenima ir su meile atvertu gimimo taku..?
Mes is tikruju neduodam savo vaikams nei gimti normaliai, nei gyventi zmogiskai pasamoneje jauciames kalti ir is to kaltes jausmo darome dar daugiau klaidu, neleidziame jiems augti patiems, o auginame ir auklejame pagal save, kartojame savo tevu klaidas, nors vaikysteje daznas pagalvodavome, kad as jau taip savo vaikui tikrai nedarysiu kazkaip stebuklingai tai pamirstame butent del to musu vaikai tokie jautrus ir pazeidziami


Papildyta:

Skausmo esme visada ziaurumas.
Kai bijome ziauriu zodziu, zmoniu, bausmiu, apskritai ziaurumo, pritraukiame tai ir kaupiame, neleisdami sau atsakyti tuo paciu. Kitais zodziais buname ziaurus patys sau, savo kunui. Ziaurumas atima vilti buti mylimam... zmogus ne nepastebi kaip pats tampa ziaurus arba suserga ziauria liga - veziu... vezys ir skausmas neatsiejami dalykai.
as negasdinu, taip sakau, kad butu aiskiau iki vezio reikia laaaabai ilgai kaupti ziauruma.

Gluosni, paaiskink kas yra ziaurumas? dekiui

ziaurumas, siurkstumas, brutalumas...
rusiskai - жестокость
angliskai - cruelty, brutality
pvz. ziaurus elgesys su gyvunais... nieko nesako ?
dar vienas is budu kaip kazka suprasti (kai to nezinai, nematai, nejauti) kreiptis i ta energija ir prasyti, kad ji parodytu save pati

Gluosni, ar vaiko reikalai pasitaise, kai ta supratai, ka parasei?

pradejo taisytis anksciau, nei as supratau ta prasme, kad mokykla pradejo lankyti be panasiu problemu, kaip buvo darzelyje.