QUOTE(skm @ 2010 11 30, 15:42)
ačiū vaižgante
dar noriu grįšti prie vaikų temos. Prisiminiau vieną porą, kuri gyveno gyveno, moteris labai nenorėjo vaikų, turbūt planavo išvis jų gyvenime neturėti, tiesiog mėgavosi gyvenimu, su vyru daug keliaudavo. Vyras jai buvo ir yra geriausias draugas, labai gražūs santykiai, bet tie santykiai buvo pavirtę labiau draugiškais nei tokiais kokie būna tarp mylimųjų. Po kiek laiko ji sutinka žmogų, kurį pamilsta ir netyčia pastoja, galiausiai nusprendžia gimdyti, o mylimasis ją palieka. Tada jai belieka prisipažinti, kad laukiasi kito vyro vaiko ir ruošiasi su vyru skirtis, bet kadangi jie labai geri draugai vyras nenutraukia su ja santykių, priima svetimą vaiką ir tą vaiką labai myli. Taip jie ir toliau gyvena, labiau kaip draugai, gražiai sutariantys ir auginantys vaikelį. Man tai sukėlė įvairių pamąstymų, pvz. kodėl vaikas, kuris pasirenka tėvus turėjo ateitį į pasaulį per kitą vyrą?
del anginos ir operacijos pritariu Vaizgantei.
Zmogus, kuriam pasalina tonziles, nesupranta saves, negirdi savo vidinio balso, jam sunku suprasti save, savo poreikius, jam sunku atrasti save...bet aisku imanoma.
Del vaiku temos - vaikai pasirenka pamokas, kurias jiems reikia ismokti ir mokytojus - tevus, pasirenka tuos - per kuriuos gali ismokti butent tai, ko jiems reikia...ir ateina del blogu dalyku, ne geru

nes mokosi kaip blogi paversti geriu.