Nuspręsti daryti genetinius tyrimus ar ne turi kiekviena šeima asmeniškai, lygiai kaip ką daryti jei naujienos bus pačios blogiausios....
Papasakosiu savo istoriją, gal kam pagelbės, padės apsispręsti, gal kažkas mažiau ims į galvą pamatę kraujo tyrimus ir pan. Visko būna gyvenime ir blogo ir gero, tai yra neišvengiama
Su vyru esame kartu jau 18 metų. Turime du gražius, protingus vaikus. Dukrai tik ką suėjo 17m., sūnui 15m. Pirmą gimdžiau būdama 23m. Visada norėjome ir trečio vaikelio. Va čia ir prasidėjo bėdos, kurių net pačiame blogiausiame sapne nesame sapnavę. Trečią kartą neščia pasijutau 29m. Labai džiaugėmės, vaikai taip pat labai laukė. Aišku apie jokius genetinius tyrimus, net minčių nebuvo nei iš mūsų nei iš ginekologės pusės, nes jokiai rizikos grupei dar nepriklausiau. Eilinį kartą nuėjus pasitikrinti, padarė echoskopiją (tai buvo antras pasižiūrėjimas, bet anksčiau jokių įtarimų nebuvo) ir nustatė anensefaliją (kada vaisiui nesivysto smegeninė dalis) tai yra viena iš Nervinio vamzdelio sindromo padarinių ar ligų net nežinau kaip tai mediciniškai vadinasi. Tai labai retas apsigimimas, dažniausiai visoms nėštukėms rašo, kad rizika 1:10000. Man tada buvo 16,5 savaičių nėštumas. Žemė išslydo iš po kojų kai pasakė, kad vaikutis gyvens tol kol bus gimdoje, gimęs iškart numirs. Jaučiausi kaip kokia nusikaltėlė kai gydytojai sprendė leisti man nutraukti nėštumą ar ne, klausinėjo visokių dalykų. Žinoma sutikau su viskuo ką jie pasiūlė, nes buvau šoko būsenos, nors širdyje dvejonės liko iki dabar, nes daviau sutikimą paskatinti gimdymą. Išvados po gimdymo patvirtino prognozes, liga tikrai buvo. Būtų buvusi mergaitė..... Vaikai irgi klausdavo kur kapas, bet kapo aišku nėra, nes tokio dydžio vaisius buvo paaukotas medicininiams tikslams. Bėgo laikas, viskas po truputėli nuėjo į užmarštį, kurį laiką net pagalvot negalėjau apie jokį nėštumą, vyras labai ir nespaudė. Džiaugėmės, kad auga du mūsų šaunūs vaikiukai. Ir štai naujiena 2009m.vasarą pasijutau nėščia. 8 sav. nulėkėm su vyru į klinikas pasižiūrėti ar viskas gerai. Nėštumas pasitvirtino, vaisiaus širdelė jau plakė. Žinoma užsiregistravau iškart pas genetikus, ir dėl buvusio įvykio ir rizika jau buvo pagal amžių. Kažkas čia forume minėjo, kad žaibas netrenkia į tą pačią vietą du kartus

, vaje kaip trenkia net ne du, bet ir tris kartus.....Taigi apie ~12 sav.,kelios dienos prieš einant pas genetikus kažkodėl pasijaučiau labai gerai, garsiai pasakiau vyrui, man atrodo, kad aš nebesilaukiu, ir pati išsigandau savo žodžių. Vėl bėgam su vyru į klinikas, ginekologė pasižiūrėjusi patvirtino, kad vaikutis nebegyvas, tiesiog nustojo vystytis ~9sav. Liepė laukti savaiminio persileidimo, po kelių dienų taip ir atsitiko. Priežąsčių niekas neieškojo, nes tai tokia natūrali gamtos atranka, iki 12 sav.persileidimai yra norma. Na su vyru nusprendėme, kad tai jau viskas, vadinasi mums lemta turėti tik du vaikučius, saugojomės. Bet matyt nebuvo lemta

. 2010m. rudenį vėl pasijutau nėščia. Išsigandau nes man jau 39m, kai gimdysiu bus 40m. Kaip išprotėjusi nuo 4sav.pradėjau lakstyti pas ginekologus, genetikus ir pan., kad ko nors nepražiopsotų. Praėjau viską nuo pradžios iki pabaigos. Buvo ir džiaugsmo ir ašarų dėl kraujo tyrimų.
Taigi rezultatai (visi atlikti Kauno Klinikose, kadangi aš kaunietė):
UG-nosytės kauliukas +, NT(kaklo raukšlė) -1,4
Kraujo tyrimas Prisca 1T (11,6sav)
Dauno s.rizika pagal amžių 1:95, NT 1:229, bio 1:845, bendras 1:2037
Edwardso s. rizika 1:99999
Viskas normos ribose, todėl apsidžiaugėm, bet neigam
Kraujo tyrimas Prisca 2T (16sav)
Dauno s.rizika pagal amžių 1:95,
bio 1:25
Edwardso s. rizika 1:1115
Nervinio vamzdelio rizika 1:99999
Vos nenualpau kai pamačiau tokius rezultatus, žinoma buvo pasiūlyta amniocentezė. Sutikom, kas beliko, jaudinausi, bijojau persileisti, pasiėmiau atostogas, po procedūros (kuri visai nebaisi

, užtruko gal 10 min) ramiai sau gulėjau namuose, saugojau vaikelį. Bėje kai sužinojau antro kraujo tyrimo rezultatus nulėkėm pas ginekologę verkdami, ji pasižiūrėjo UG, išmatavo visus vaikiuko kauliukus, viskas buvo normos ribose ir atitiko nėštumą 16,6 kiek ir turėjo būti. Dar pasakė, kad turėsime berniuką. Nuramino, nes nematė jokių blogumų.
Šiandien sužinojau vandenų tyrimo rezultatus, nei vieno iš trijų sindromų neaptikta, auga normalus berniukas. Dar žinoma laukiame pilno kariotipo tyrimo po keleto savaičių, bet jau galiu ramiau atsikvėpti ir džiaugtis nėštumu. Žinoma iki gimdymo dar daug laiko, visko gali atsitikti, bet po tiek sielvarto, beveik galiu patikėti kad šį kartą baigsis viskas laimingai. Ir visai nesvarbu kad man jau 40

.Tiesiog atėjo trečiam vaikučiui dabar laikas gimti. Visa šeima laukiame naujo nario

. Pradėsime rinktis vardą....
Taigi sėkmės visoms....