pasiemiau ant ranku,vistiek nelabai patenkinta 
Papildyta:
dzeuse kiek tau metu
QUOTE(<Kiss> @ 2006 10 15, 11:37)
mano panele jau kelia riausias,pavalge,bet va sedet ir ziuret kaip mamka sedi prie kompo ji pasiemiau ant ranku,vistiek nelabai patenkinta
Papildyta:
dzeuse kiek tau metu
Na,mane kaip tik greit su gimtadieniu visi sveikins pasiemiau ant ranku,vistiek nelabai patenkinta Papildyta:
dzeuse kiek tau metu
Airidukui spalio 28d.- 3metukai, man 31d. 27metai. O TAU?QUOTE(dzeuse @ 2006 10 15, 14:36)
Na,mane kaip tik greit su gimtadieniu visi sveikins Airidukui spalio 28d.- 3metukai, man 31d. 27metai. O TAU?
Airidukui spalio 28d.- 3metukai, man 31d. 27metai. O TAU?O MAN RUGPJUTI 27 BUVO...ZINOK FAINA BUTU SUSITIKT
Gaila,kad tolokai gyvenat,butumet kokie klaipedieciai ar mes arciau jusu,tuoj pasimatyma suorganizuotumem 
Ar niekad neatvaziuojat i Palangos GINTARA su Samanta?
Ar niekad neatvaziuojat i Palangos GINTARA su Samanta?
QUOTE(dzeuse @ 2006 10 16, 13:14)
Gaila,kad tolokai gyvenat,butumet kokie klaipedieciai ar mes arciau jusu,tuoj pasimatyma suorganizuotumem Ar niekad neatvaziuojat i Palangos GINTARA su Samanta?
Ar niekad neatvaziuojat i Palangos GINTARA su Samanta?palangoj nebuvom sanatorijoj,bet noreciau,kazi ko reikia kad gauti siuntima
[quote=<Kiss>,2006 10 16, 18:41]
palangoj nebuvom sanatorijoj,bet noreciau,kazi ko reikia kad gauti siuntima
[/quote/]Isvykima reikia derinti su Samantos gydytoja.O kur kitur ar esat buvusios sanatorijoj? Dar reikia pasiskambinti i pati GINTARA,uzsisakyti kambari.Mes kiekviena pavasari ten vaziuojam,nors toks ir vaziavimas 10km. nuo namu
bet tau tai butu,ne tik Samantai proceduros gerai,bet ir pati pailsetum nuo vyro,tos pacios aplinkos,aisku jei turetum,kam jaunesniaja dukryte palikti.Bent jau mano manymu,sanatorija yra poilsis ir mamai savotiskas,tuo labiau tiems,kurie gyvena toliau nuo juros.Siuo metu tokia ramybe Palangoj..
palangoj nebuvom sanatorijoj,bet noreciau,kazi ko reikia kad gauti siuntima
[/quote/]Isvykima reikia derinti su Samantos gydytoja.O kur kitur ar esat buvusios sanatorijoj? Dar reikia pasiskambinti i pati GINTARA,uzsisakyti kambari.Mes kiekviena pavasari ten vaziuojam,nors toks ir vaziavimas 10km. nuo namu
bet tau tai butu,ne tik Samantai proceduros gerai,bet ir pati pailsetum nuo vyro,tos pacios aplinkos,aisku jei turetum,kam jaunesniaja dukryte palikti.Bent jau mano manymu,sanatorija yra poilsis ir mamai savotiskas,tuo labiau tiems,kurie gyvena toliau nuo juros.Siuo metu tokia ramybe Palangoj..
Jau kai kurių dar ne mamų pasisakymai apie eutanaziją 
Bet gal tas požiūris keisis su laiku, su patirtim...
O aš noriu mamų paklausti: pati kartais susiduriu su neįgalių vaikučių mamomis. Ir labai keistai jaučiuosi Ta prasme "keistai", nes nemoku elgtis, pasimetu.
Pati daug žinau apie įvairias negalias, ir labai pasimetu, kai atrodo, pokalbio metu tiesiog ateina laikas neįgalaus vaiko mamos ko nors paklausti apie patį vaiką. Iš vienos pusės, ignoruoti vaiką yra nemandagu. Jis toks yra, jis gyvas, jis mylimas. Iš kitos pusės - o tai ką ta mama man gali papasakoti... Negi pasakos visą vaiko gyvenimo istoriją... Juk paprastai liga trunka nuo gimimo... Be to, ir aš pati maždaug matau, kokia vaiko būklė.
Šiaip susitikus su kitų vaikų mamomis, tai apšnekam paskutinį vaiko pokštą, pasiekimus žaidimuose. Net nesusimastom, kad kažką reiktų nutylėt. O va kai susitinku su neįgalių vaikų mamomis, tai aš vos ne "kalta" pasijaučiu, kad mano vaikai sveiki, ir man labai sunku džiaugtis savais. Aš privengiu. Susikaustau labai..
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų) .
Bet gal tas požiūris keisis su laiku, su patirtim...O aš noriu mamų paklausti: pati kartais susiduriu su neįgalių vaikučių mamomis. Ir labai keistai jaučiuosi
Ta prasme "keistai", nes nemoku elgtis, pasimetu. Pati daug žinau apie įvairias negalias, ir labai pasimetu, kai atrodo, pokalbio metu tiesiog ateina laikas neįgalaus vaiko mamos ko nors paklausti apie patį vaiką. Iš vienos pusės, ignoruoti vaiką yra nemandagu. Jis toks yra, jis gyvas, jis mylimas. Iš kitos pusės - o tai ką ta mama man gali papasakoti... Negi pasakos visą vaiko gyvenimo istoriją... Juk paprastai liga trunka nuo gimimo... Be to, ir aš pati maždaug matau, kokia vaiko būklė.
Šiaip susitikus su kitų vaikų mamomis, tai apšnekam paskutinį vaiko pokštą, pasiekimus žaidimuose. Net nesusimastom, kad kažką reiktų nutylėt. O va kai susitinku su neįgalių vaikų mamomis, tai aš vos ne "kalta" pasijaučiu, kad mano vaikai sveiki, ir man labai sunku džiaugtis savais. Aš privengiu. Susikaustau labai..
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų)
.
QUOTE(naitas @ 2006 10 18, 23:09)
Jau kai kurių dar ne mamų pasisakymai apie eutanaziją Bet gal tas požiūris keisis su laiku, su patirtim...
O aš noriu mamų paklausti: pati kartais susiduriu su neįgalių vaikučių mamomis. Ir labai keistai jaučiuosi Ta prasme "keistai", nes nemoku elgtis, pasimetu.
Pati daug žinau apie įvairias negalias, ir labai pasimetu, kai atrodo, pokalbio metu tiesiog ateina laikas neįgalaus vaiko mamos ko nors paklausti apie patį vaiką. Iš vienos pusės, ignoruoti vaiką yra nemandagu. Jis toks yra, jis gyvas, jis mylimas. Iš kitos pusės - o tai ką ta mama man gali papasakoti... Negi pasakos visą vaiko gyvenimo istoriją... Juk paprastai liga trunka nuo gimimo... Be to, ir aš pati maždaug matau, kokia vaiko būklė.
Šiaip susitikus su kitų vaikų mamomis, tai apšnekam paskutinį vaiko pokštą, pasiekimus žaidimuose. Net nesusimastom, kad kažką reiktų nutylėt. O va kai susitinku su neįgalių vaikų mamomis, tai aš vos ne "kalta" pasijaučiu, kad mano vaikai sveiki, ir man labai sunku džiaugtis savais. Aš privengiu. Susikaustau labai..
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų) .
Bet gal tas požiūris keisis su laiku, su patirtim...O aš noriu mamų paklausti: pati kartais susiduriu su neįgalių vaikučių mamomis. Ir labai keistai jaučiuosi
Ta prasme "keistai", nes nemoku elgtis, pasimetu. Pati daug žinau apie įvairias negalias, ir labai pasimetu, kai atrodo, pokalbio metu tiesiog ateina laikas neįgalaus vaiko mamos ko nors paklausti apie patį vaiką. Iš vienos pusės, ignoruoti vaiką yra nemandagu. Jis toks yra, jis gyvas, jis mylimas. Iš kitos pusės - o tai ką ta mama man gali papasakoti... Negi pasakos visą vaiko gyvenimo istoriją... Juk paprastai liga trunka nuo gimimo... Be to, ir aš pati maždaug matau, kokia vaiko būklė.
Šiaip susitikus su kitų vaikų mamomis, tai apšnekam paskutinį vaiko pokštą, pasiekimus žaidimuose. Net nesusimastom, kad kažką reiktų nutylėt. O va kai susitinku su neįgalių vaikų mamomis, tai aš vos ne "kalta" pasijaučiu, kad mano vaikai sveiki, ir man labai sunku džiaugtis savais. Aš privengiu. Susikaustau labai..
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų)
.vAVA Sita situacija primena mano manaja, kai iskart pajunti jog zmogus nemoka elgtis su neigaliu vaiku mamos ir ju vaikuciais, galiu pasakyti netgi nuraso. Labai skaudu buna kai susitinki kur nors ir nieks nepaklausia kaip tavo vaikelis gyvena, o juk jis auga, su kiekviena diena padaro koki stebukla, vis kazko ismoksta, ir netgi daugiau nei sveikieji. Labai yra skaudu, kai galvoja jog neigalus tai viskas, o manes jei tik paklausia as tuoj dalinuosi ispudziais, laime jog esu mama, irniekad nepatenkinu Lietuvisko smalsumo, " o tau turbut labai blogai, gal kas uzkeike" visad su sypsena atsakau mums viskas gerai, mes esame labai laimingi, ir su diena laimes vis daugeja
Aisku nesakau yra lbai daug pazistamu, kurie nors kazkiek su tuo susidure, arba siaip geria paruosti gyvenimui, mielai klausineja, rupinasi ,alnko mus, kvieciasi i svecius ir t.t. Beje po vaiko gimimi pas mane tokiu atsirado kur kas daugiau , ir draugai kurie jau buvo pamirsti , tiesiog atgijo, ir nepalieka musu atskirtu.
aciu jiems 
ir visiems supratingiems zmonems
QUOTE(spylka @ 2006 10 19, 12:13)
vAVA Sita situacija primena mano manaja, kai iskart pajunti jog zmogus nemoka elgtis su neigaliu vaiku mamos ir ju vaikuciais, galiu pasakyti netgi nuraso. Labai skaudu buna kai susitinki kur nors ir nieks nepaklausia kaip tavo vaikelis gyvena, o juk jis auga, su kiekviena diena padaro koki stebukla, vis kazko ismoksta, ir netgi daugiau nei sveikieji. Labai yra skaudu, kai galvoja jog neigalus tai viskas, o manes jei tik paklausia as tuoj dalinuosi ispudziais, laime jog esu mama, irniekad nepatenkinu Lietuvisko smalsumo, " o tau turbut labai blogai, gal kas uzkeike" visad su sypsena atsakau mums viskas gerai, mes esame labai laimingi, ir su diena laimes vis daugeja
Aisku nesakau yra lbai daug pazistamu, kurie nors kazkiek su tuo susidure, arba siaip geria paruosti gyvenimui, mielai klausineja, rupinasi ,alnko mus, kvieciasi i svecius ir t.t. Beje po vaiko gimimi pas mane tokiu atsirado kur kas daugiau , ir draugai kurie jau buvo pamirsti , tiesiog atgijo, ir nepalieka musu atskirtu. aciu jiems ir visiems supratingiems zmonems
Aisku nesakau yra lbai daug pazistamu, kurie nors kazkiek su tuo susidure, arba siaip geria paruosti gyvenimui, mielai klausineja, rupinasi ,alnko mus, kvieciasi i svecius ir t.t. Beje po vaiko gimimi pas mane tokiu atsirado kur kas daugiau , ir draugai kurie jau buvo pamirsti , tiesiog atgijo, ir nepalieka musu atskirtu.
aciu jiems ir visiems supratingiems zmonems Nu bet Tavo žinutėj neįžiūriu patarimo man...
Darau išvadą, kad aš čia be reikalo "mandražinuos", kad reikia bendrauti kaip visada, kaip su visais? Aš bijau klausinėti tų mamų, ne todėl kad "nurašau" vaiką, o todėl, kad nenoriu jų skaudinti. Vėl ir vėl kalbėti apie negalią, vėl ir vėl prisiminti... Aš prašau padėti man suprasti, ką Jūs vadinat "supratingais žmonėmis"? Gerai? Labai ačiū iš anksto.
Pasirašo: Tundra
QUOTE(naitas @ 2006 10 18, 22:09)
Šiaip susitikus su kitų vaikų mamomis, tai apšnekam paskutinį vaiko pokštą, pasiekimus žaidimuose. Net nesusimastom, kad kažką reiktų nutylėt. O va kai susitinku su neįgalių vaikų mamomis, tai aš vos ne "kalta" pasijaučiu, kad mano vaikai sveiki, ir man labai sunku džiaugtis savais. Aš privengiu. Susikaustau labai..
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų) .[/color]
Dar labai kvailai jaučiuos atsisveikinant... nei palinkėti: "sveikit", nei dar ko. Tiesiog "sėkmės"?
Nesupykit, mamos... Todėl ir kreipiuos, nes pasimetus kartais jaučiuos... Nenoriu užgauti jūsų. Tikiuos patarimo (-ų)
.[/color]Sveika. Kalta tikrai neturi jaustis. Mes neigaliu vaukuciu mamos lygiai tikios pat,kaip ir jus. Tik gal musu dziaugsmai kitokie. Mums menkas zingsnelis i prieki jau didelis pasiekimas,kas gal but kitiems atrodo naturalu. As negaliu duoti patarimo.kaip elgtis su tokiu vaikuciu mamom. As parasysiu,kaip as noreciau,kad elgtusi su manimi. Nenoreciau,kad stebetusi jog mano vaikas daro ne taip,kaip sveikas. Ar tokie pasakymai:"kaip idomiai mano tai taip nedaro!" Ir jokiu budu neuzjausti,kad auginu neigalu. Dziaugdamasi savais vaikeliais niekada,bent jau manes neuzgausi.
Paprasciausiai reikia elgtis naturaliai ir nesureiksminti neigalumo
va butent, kad visada malonu kaip paklausia kaip auga tavo vaikelis, viskas kaip su sveikaisiais, nes pvz, as pamirstu kad mano vaikas neigalus, dziaugiuosi juo kaip sveiku, nors negalia tikari sunki. Bet labai dziugu kad Naite, taip domiesi , tikrai saunuole
Ačiū. Man jau aiškiau darosi O tai "trypiu trypiu aplink" kai sutinku kokią mamą su neįgaliu vaikučiu ir baisu kaip nors užkalbint. Man ir taip atrodo, kad geriausia, kai kalba teka natūraliai, be jokių aikčiojimų, be stebėjimosi, be įtampos. Ir... be užuojautos. Ją irgi reikia mokėti parodyti, o ne kasdien minėti...ane..
Bet Jūs ir stiprios, mamos. Laikykitės Ir dar parašykit, ko tikitės ir ko nesitikit iš aplinkos. Taip bus lengviau visiems. Bent aš tai imu į galvą tokias pastabas... Sėkmės 
O tai "trypiu trypiu aplink" kai sutinku kokią mamą su neįgaliu vaikučiu ir baisu kaip nors užkalbint. Man ir taip atrodo, kad geriausia, kai kalba teka natūraliai, be jokių aikčiojimų, be stebėjimosi, be įtampos. Ir... be užuojautos. Ją irgi reikia mokėti parodyti, o ne kasdien minėti...ane..Bet Jūs ir stiprios, mamos. Laikykitės
Ir dar parašykit, ko tikitės ir ko nesitikit iš aplinkos. Taip bus lengviau visiems. Bent aš tai imu į galvą tokias pastabas... Sėkmės
