QUOTE(naitas @ 2006 10 19, 12:04)
Nu bet Tavo žinutėj neįžiūriu patarimo man...
Darau išvadą, kad aš čia be reikalo "mandražinuos", kad reikia bendrauti kaip visada, kaip su visais? Aš bijau klausinėti tų mamų, ne todėl kad "nurašau" vaiką, o todėl, kad nenoriu jų skaudinti. Vėl ir vėl kalbėti apie negalią, vėl ir vėl prisiminti...
Aš prašau padėti man suprasti, ką Jūs vadinat "supratingais žmonėmis"? Gerai? Labai ačiū iš anksto.
Pasirašo: Tundra
niu pasisakysiu ir as

mano merginai jau 9 metukai,turim visiska negalia,na vienu zo nieko nedarom,visiskai nieko,pradedant nuo sedejimo ir baigiant kalbejimu...

tai va,as labai dziaugiuosi kad turiu draugu,artimuju kurie mus priima tokius kokie esam

galiu pasakyt taip,kol buvo mazyliuke,gal iki kokiu 3metu buvo be proto suku,be asaru sneket apie negalia

todel buvo labai sunku kai kas uzklausdavo,kas kaip ir kada...o dabar galiu drasiai,net pakelusi siek tiek nosike mielai pasidalinti kas ir kaip

kas pazysta,tai bendrauja kaip ir su visais,paklausia kaip sveikata,kaip darzelis,pasnekina nes ji sypsosi visiem be proto ir tiek

no o buna ir tokiu kurie matau kad nori ka nors paklaust,pasakyt ir nedrysta,o taip matos-tai as tada pati pradedu pasakot ir patenkinu ju smalsuma
na gal iki siol zeidzia vaiku replikos ir poziuris,aisku ne visi jie tokie,bet jie vaikai...

tai vienu zo,man patinka sneket apie samanta,nors ji nieko ir nepasiekia,nei kalboje,nei kitoje sferoje,na bet vis tiek yra apie ka papliurpt,O LABIAUSIAI NEMIEGSTU,KAI MANES AR MANO VAIKO GAILISI,sako vargsiukai,

O MES VISAI NE VARGSIUKAI<GALIU PASAKYT-PASITURINTYS
Papildyta:
[SIZE=7]
va mano babauziukas[

/SIZE]