Mintys apie KATES!

Nelabai net tikisi, kad tokios temos nėra. Žinoma, labai svarbui rūpintis kačių maistu, tualetu ir kitais praktiniais gyvenimo klausimais. Bet per visa tai nereikėtų pamiršti jomis pasigrožėti, pasigėrėti, stebėtis ir žavėtis, kaip tai darė daugelis žmonių visais laikais. Taigi šioje temoje siūlyčiau visoms ir visiems pasidalyti gražiomis mintimis apie kates. (Kadangi internete ir taip apstu "draugiško nusavinimo", tai, jei įmnoma, būtinai nurodykite ir konkrečios minties autorių).
Žavėkimės mūsų šaunuoliais

ta proga pati ir perrašysiu keletą minčių iš savo kalendoriaus:

Dievas sukūrė katinus tam, kad žmogus patirtų malonumą laikyti namie tigrą. (Fernabdas Meri)

Kai žalios katino akys žvelgia jums tiesiai širdin, galite būti tikras, kad viskas, ką jos sako, yra gryniausia tiesa. (Lilija Miur)

Tie gauruoti nenaudėliai yra tartum bedugniai šuliniai, į kuriuos skandinam savo jausmus. (Briusas Šimelis)

Dvi katės vieną lokį pranoksta. (Albanų patarlė)

Didžiausia katinų mįslė - kodėl jie vis dėlto kadaise nutarė tapti naminiais. (Komptonas Makenzis)

Jei žmogų būtų galima sukryžminti su katinu, tai labai pataisytų žmogų, bet gerokai sugadintų katiną. (Markas Tvenas)

Net pati mažiausia iš kačių - tai šedevras. (Leonardas da Vinčis) -/na, jei jau da Vinčis taip sakė... /-

Ir slampinėdamos apie namus, ir net snausdamos prie ugniakuro katės visuomet tik per plauką nuo laukinės savo prigimties. (Žanas Burdenas)

Išdidumas, lankstumas, miklumas. Šiais trimis žodžiais galima apibūdinti tik vieną dalyką pasaulyje - katiną. (Dževas Korvinas)

Kažkada kažkur perskaičiau gražią mintį apie kates, bet autoriaus - ... ... Prašau šios minties ir temos autorių nepykti


Iš tikrųjų pasaulis priklauso katėms. Jos tik apsimeta, kad tarnauja mums

Nežinau, ar šita mintis tinka šitai temai Jei netinka, atsiprašau. Sakoma, kad šuo galvoja - va šeimininkas mane šeria, iš kažkur parūpina maisto, vadinasi jis yra dievas, o katinas tuo tarpu galvoja - aha, šeimininkas mane šeria, rūpinasi, šokinėja, vadinasi aš esu dievas

K atinas zino,kad butas yra jo,va tik zmones sumoka mokescius

Kai tik pradėjau skaityti šią temą, galvojau parašysiu tą patį, ką ir Wovere .
Šį posakį, tik angliškai perskaičiau ant vieno plakato važiuodama per Austriją .

Iš helenos exley dovanų knygos apie kates "Pripažinkit- mes žavios" Gavau dovanų iš brolio vietoj atviruko. mano namuose 3 mažieji tigrai : Murka, Niukuliausenas ir Smokutis.
Katės miega, nes miegas- vienintelis jų gyvenimo tikslas. Žmonės miega, kad turėtų jėgų patarnauti savo katei. Jei pirmąkart nepavyko, laikas numigti ir vėl.
Katės žodynas:
NEMIGA- negalėjimas išsimiegoti daugiau nei 20 valandų per dieną.
STRESAS- būklė, pasitaikanti kitoms būtybėms.
BLUSA- mažytis bjaurus drakonas.
ŠUO- didžiulė, gauruota, išstypusi blusa.
SĄMONĖ- nuobodus laikotarpis tarp snaudulių.
ĖDALAS- tai, ką reikia įsimesti, kas 30 minučių.
DARBAS- žmogaus veikla, būtina užtikrinti katinams gerą gyvenimą.

Protinga katė išminties semiasi ilgai sustingusi žiūrėdama į kosmosą ir svarstydama pasaulinės reikšmės klausimus. Pavyzdžiui, "kur dabar miegosiu?"

Visos šiltos pagalvėlės katei. Visi saulės spindulėliai ieško katinėlio.

Dainuoti žmogiška, murkti- dieviška.

Kai esu namie, noriu į kiemą. Kai esu kieme, noriu namo. Noriu iškart būt ir kieme, ir namie.

Kad ir koks būtum užsiėmęs, neapleisk meno. Rask laisvą minutę padraskyti brangius sienų tapetus, paskui nuvirsk ant nugaros, atsipalaiduok ir pasidžiauk kūryba.

Nuo savo patogios palangės matau tūkstančius žmonių, plušančių spiginant saulei, statančių milžiniškas piramides. Net ir baigę darbą žmonės neatrodo nei laimingi nei patenkinti. Kada jie pasimokys iš mūsų džiaugtis paprastais dalykais, tarkim medine dėžute? Kada supras,, kad sėkmės matas- dienos pogulio ilgis?

Tuštuma, tai kas lieka, kai lėkštutėje nieko nėra.

Jei evoliucijos dėsniai teisingi, laikui bėgant žmonės galiausiai taps tobuli, tai yra taps katėmis.

Gerumo neužmirš netgi katė, jei ją maitinsi tris metus.

Katė kačiukus, o motina savo vaikus myli.

Kniaukiantis katinas niekada netaps geru medžiotoju.

Katės ir pelės nuomonės niekada nesutampa.

Tamsoje visos katės pilkos.

Tikimybė, kad katė suės paduotą maistą, nepriklauso nuo jo kainos.

"Katės (Lot. Felis silvestris catus) - gyvūnai, prisijaukinę žmones dar Egipto civilizacijos klestėjimo laikais.
Žmogus turi teisę mylėti ir globoti katę.
Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią valandą turi jam padėti."
(http://wiki.uzupis.com/index.php/Kat%C4%97)

Apie tokius žmones, kurie nemyli kačių sakoma, kad jie kitame gyvenime bus pelėmis.

Kai ispludes katina pasiziuri jam i akis, nudiegia negera nuojauta, kad tasai padaras isimine viska zodis zodin, lyg ketintu kam perduoti.
[Chalrotte Gray]
Kai kurie gyvunai turi savo zvaigzdynus danguje, bet katinui jie nereikalingi: jam pasisviesti pakanka ziburiuojanciu akiu kaktoje.
[Mary S. Emilson]
Katinas rados liutui nusiciaudejus.. [anot arabu padavimo]

bet juk galim ir be temos kūrėjos į temelę rašyti. o apie ką? manau tinka viskas, kas susiję su vaikučiais. tai ir dainelės, ir eilėraštukai, ir žaidimai su katinukais

Kostas Kubilinskas
KATINĖLIS IR GAIDELIS

Katinelis su gaidziu state nama po medziu
Pasistate ir gyvena dun dun dun kazkas dundena.

Iš lovelės atsikėlęs, klausia rainas katinėlis:
-Kas ten beldžias į duris, gyvulėlis ar žvėris?
-Aš, laputė, dun dun dun, įsileiskite vidun.
Aš prie ežero pakrančių visą dieną laukiau ančių,
Šniukštinėjau, lekavau, nė vienos nepagavau...

Ir atsako katinėlis, rainą uodegą iškėlęs:
-Eik, lapute, eik, begėde, ko prie mūsų durų sėdi.
Tu Rainiuko neapgausi. tu gaidžiuko nepagausi.
Spruk į šalį. Spruk į šalį. Neįleisiu į namelį.

Lapė snapė nesuglumo, tik atsigulė už krūmo
Ir primerkus akį, laukia, o Rainys gaidžiukui kniaukia.
-Eisiu eisiu aš peliauti, sau mėsytės pasigauti...
Giedorėli, tu palauk, niekam durų neatšauk.

Ir išėjo katinėlis, rainą uodegą iškėlęs.
O laputė apsilaižė, pasipustė, pasikaišė
Ir lekuodama prislinko prie gaidelio giesmininko:
-Ei, gaideli pentinuotas, tu karoliais karoliuotas.
Už balselį šimtamylį net ir žmonės tave myli.
Ei gaideli, dun dun dun, įsileisk mane vidun.

-Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
-Aš, gaideli raibaplunksni,
Aš esu raiba vištytė, moku slieką iškastyti.
Po kiemelį aš lakstau ir darželį tau kapstau.
O gaidelis šaukia jai:
-Kaip tu lapės nebijai?
Eik į vidų, eik greičiau,
Šiandien lapę aš mačiau.

Vos gaidys duris atvėrė, lapė snapė jį nutvėrė.
Dumia lapė per palaukę, o gaidelis graudžiai šaukia:
-Katinėli rainakėli, gelbėk gaidį giedorėlį.
Lapė snapė plunksnas peša, lapė snapė gaidį neša
Per aukštuosius kalnelius, per lygiuosius laukelius.
Per žaliąsias lankeles, per gūdžąsias gireles.

Vos rainiukas tai išgirdo, nuo kalnelio kūliais virto,
Lapę snapę pasigavo ir gaidžiuką išvadavo.
Kitąryt Rainiukas kniaukia:
-Eisiu eisiu į palaukę, bėgsiu lėksiu papeliauti,
Sau mėsytės pasigauti...
Giedorėli, tu palauk, niekam durų neatšauk.
Ir išėjo katinėlis, rainą uodegą iškėlęs.
O laputė ta begėdė, vėl prie gaidžio durų sėdi.
-Ei, gaideli pentinuotas, tu karoliais karoliuotas.
Už balselį šimtamylį net ir žmonės tave myli.
Ei gaideli, dun dun dun, įsileisk mane vidun.
-Kas ten beldžias, kas ten dunksi?
-Aš, gaideli raibaplunksni.
Aš skalikas, aš smarkus. Ieškau lapės po miškus.
-Oi, gerai, kad atėjai, kad nė lapės nebijai.
Eikš į vidų, eikš greičiau, nes laputės aš bijau.

Vos gaidys duris atvėrė, vėl laputė jį nutvėrė.
Vėl jįneša per palaukę, o gaidelis graudžiai šaukia:
-Katinėli rainakėli, dreba mano skiauterėlė.
Lapė snapė plunksnas peša, lapė snapė gaidį neša
Per aukštuosius kalnelius, per lygiuosius laukelius.
Per žaliąsias lankeles, per gūdžąsias gireles.

Vos rainiukas tai išgirdo, nuo kalnelio kūliais virto,
Bet kojelę užsigavo ir laputės nepagavo.

Eina katinas, raišuoja, lazdele pasiramščiuoja,
Ir užtinka jis pušyne lapės išraustą landynę.
Katinėlis žvilgt į vidų ir švelniu balsu pragydo:
-Vidury žalios giraitės šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas prie girnelių prirakintas...
Šešios gražios laputaitės, dar gražesnės uodegaitės,
O senoji lapė snapė pyragėlį šiandien kepė.
Duok, lapute, duok, kūmute, pyragėlio nors riekutę.

Senė lapė olą šluoja:
-Kas ten suokia, kas dainuoja?-
Vos iškišo nosį savo, katinėlis ją pagavo.
Lapė snapė nepajuto, kaip į maišą ją įgrūdo.
O Rainys prie urvo laukia ir toliau dainelę traukia:
-Vidury žalios giraitės šešios gražios laputaitės,
O gaidelis, o septintas prie girnelių prirakintas...

Vos ti išlenda lapiukas, capt už nosies jį Rainiukas.
Kai visus maišan sukišo, maišą katinas užrišo,
Užsidėjo ant pečių, ir parėjo su gaidžiu.

Tie lapiukai jau garde - zoologijos sode.
Paprašykit savo tėtį, kad nuvestų pažiūrėti.

Ėmeisi iniciatyvos? Girtina

Čia apie mano Pistaškę

Juodas katinėlis

Bėkit, vyrai, pažiūrėti!
Ar tai ne kipšiukas?
Ne, tai mano katinėlis
Po kiemelį sukas.

Bėkit, moterys, — laikykit!
Lekia gatvėn puodas!
Ne, tai mano katinėlis—
Kaip negriukas juodas.