10 m. mergaitės Šarūnės Paviliūnaitės eilėraštukas ,,Kačiukas":
Pareinu aš iš mokyklos,
Ir iškarto nustembu.
Čia kačiukas!
Glaustos murkia mur mur mur.
Gal mamyte man nupirko?
Gal tėvelis parnešė?
Ši kačiuką murkentį,
Ši kačiuką meilutį.
Aš iš karto nubėgu,
pieno jam įpilti.
na ir glostau dar galvoju
kaip ji pavadinti...
Šia minti radau internete "Iš visu Dievo kurinių tik vienintelio padaro negali suristi kaip vergo ir tas vienintelis yra kate. Jei žmogus galėtu susikryžminti su kate, jis taptu tobulu, tačiau tai sugadintu katė. 
Papildyta:
Ant krūtinės užmigusiai katei
Jos pritardamas ūsų sapnams
Rodos miegu ir tarsi gyvenčiau
Letenėlėm jai paliečiant veidą
Lyg pačiam netyčiom prisiglaudus
Prie brangesnio už žmogų žmogaus
Ji budės saugant mėnesio vėsą
Budrumu kur vėliau ar anksčiau
Už netiesą kaip moka už tiesą
Man pavargus palaižo rankas
Į vaikystės grąžinusi auglį
Kad atminčiau visus kurie slaugė
Taip kaip ji slaugo mano apgaulę
Nuo apgaulių kur kas didesnių
Letenėlėm kažką pranašauja
Sudraskydama sapną perpus
Kad ant mano krūtinės iš naujo
Susirangius klausytųs kaip laukiu
Švintant ryto kurio gal nebus
Papildyta:
Ant krūtinės užmigusiai katei
Jos pritardamas ūsų sapnams
Rodos miegu ir tarsi gyvenčiau
Letenėlėm jai paliečiant veidą
Lyg pačiam netyčiom prisiglaudus
Prie brangesnio už žmogų žmogaus
Ji budės saugant mėnesio vėsą
Budrumu kur vėliau ar anksčiau
Už netiesą kaip moka už tiesą
Man pavargus palaižo rankas
Į vaikystės grąžinusi auglį
Kad atminčiau visus kurie slaugė
Taip kaip ji slaugo mano apgaulę
Nuo apgaulių kur kas didesnių
Letenėlėm kažką pranašauja
Sudraskydama sapną perpus
Kad ant mano krūtinės iš naujo
Susirangius klausytųs kaip laukiu
Švintant ryto kurio gal nebus
