Kaune, Nemuno gt. gyvena tokia sena bobulė, jinai užkalbėjimais visokias ten ligas ir nužiūrėjimus nuima. Bent jau anksčiau, tarybiniais laikais, kokiais 1983m., atsitiko taip, kad mano sesuo pas ją butą nuomojo. Bobulė niekur nesireklamavo, bet pas ją vis kokia pažįstama pažįstamą atsivesdavo, priimt nenori, bet paskui paburba kažką ir išgydo.
Kiek žinau šoko terapija (vandeniu purkšt) ir t.t. yra rizikinga - galima ir išgydyt ir pagadint (įmest nervų ligą ar kokį kalbos defektą ateity įgaus vaikas)
na, aš galiu papasakoti kaip man buvo.
tiksliau, kai man tiek panašiai metukų buvo, irgi taip buvo(pasakojo tėvai)
sakė griūdavau ant žemės ir rėkdavau iki pamėlynavimo, tai kartojosi vis dažniau.ir dažniau....
tada tėvai su pažįstamu daktaru pasikonsultavo
sakė reikia mušti tol kol nebeverks
mano tėveliams prireikė taip padaryti 2 kartus ir
sakė atsistojau nusišluosčiau ašaras ir po to viskas pasibaigė....
sako taip vaikams būna....
dabar ir esu gera mergaitė, jokių ožių kaip ir neturiu.
tiksliau, kai man tiek panašiai metukų buvo, irgi taip buvo(pasakojo tėvai)
sakė griūdavau ant žemės ir rėkdavau iki pamėlynavimo, tai kartojosi vis dažniau.ir dažniau....
tada tėvai su pažįstamu daktaru pasikonsultavo
sakė reikia mušti tol kol nebeverks
mano tėveliams prireikė taip padaryti 2 kartus ir
sakė atsistojau nusišluosčiau ašaras ir po to viskas pasibaigė....
sako taip vaikams būna....
dabar ir esu gera mergaitė, jokių ožių kaip ir neturiu.
QUOTE(Saulė2 @ 2006 03 25, 20:22)
arba mušt kol visai jokio garso nebeišleis................
pagal tokias kalbas išeina geriausia tokia išvada: nei ožių, nei vaiko
QUOTE(Saulė2 @ 2006 03 25, 20:22)
sakė reikia mušti tol kol nebeverks
Joooo
Geras daktaras buvo...geri patarimai
viena mano pazistama patarė:
kai vaikas krenta ir jau supranta, ko krenta ant žemės - reikia pritūpti prie jo/jos ir gan tvirtai delnu prispausti krūtinę prie žemės, kad vaikas negalėtų pasikelti.
Papildyta:
taip vaikas supranta, kad vyksta kažkas jam neplanuoto ir nevaldomo, nemalonaus.
draugės mergaitei tai nebepasikartojo.
sėkmės!
kai vaikas krenta ir jau supranta, ko krenta ant žemės - reikia pritūpti prie jo/jos ir gan tvirtai delnu prispausti krūtinę prie žemės, kad vaikas negalėtų pasikelti.
Papildyta:
taip vaikas supranta, kad vyksta kažkas jam neplanuoto ir nevaldomo, nemalonaus.
draugės mergaitei tai nebepasikartojo.
sėkmės!
salto vandenuko terapija ir as panaudodavau. ir anekdotas dar is to isejo. karta uzsisiterikavo pas mociute namuos, o as neapsikentus ji ivonia ir po kranu. tuo tarpu mociute parejo ir sako :
-vaikeliuk ko tu cia taip be reikalo baubi, juk galvyte reikia isiplauti..
o jis kad uzbaube:
- ci-a-a man su reikalu, su reikalu-u mo-ociut!!!!!
bet tiesa sakant man sis metodas kazkiek nemaloniai primindavo tramdyma vaiku namuose.
o berzine kose, kaip recepta- mums dar panelikems viena mociutele 12vaiku uzauginusi rekomendavo. bet tik vytele gera turi buti, ir vaikas su "tikru oziu". o tada pora kart traukt per kojas( ne per uzkapali). jei sureguoja- nepasikartos. jei ne - nevalia daugiau kartoti. kito budo ieskoti. drauges bande, tai padejo. man neteko, nes reikiamu momentu ir vyteles nebudavo.
man patiko vienos mamukes ismintingumas: ji savo dukrytei parduotuveje nuo pat mazens pasakodavo kad zaislikai lentynoje gyvena,aiskindavo, kad reikia paimti pienuko blynukams ir t.t. ir niekada nesiulydavo jai ko nors issirinkti tik sau. pirkdavo be jos. na, tiesa, problema kilo, kai ji karta sumane zaisliuka nupirkti. mergaite neleido paimti is " jo namu". na, bet geriau jau tai, nei oziai
-vaikeliuk ko tu cia taip be reikalo baubi, juk galvyte reikia isiplauti..
o jis kad uzbaube:
- ci-a-a man su reikalu, su reikalu-u mo-ociut!!!!!
bet tiesa sakant man sis metodas kazkiek nemaloniai primindavo tramdyma vaiku namuose.
o berzine kose, kaip recepta- mums dar panelikems viena mociutele 12vaiku uzauginusi rekomendavo. bet tik vytele gera turi buti, ir vaikas su "tikru oziu". o tada pora kart traukt per kojas( ne per uzkapali). jei sureguoja- nepasikartos. jei ne - nevalia daugiau kartoti. kito budo ieskoti. drauges bande, tai padejo. man neteko, nes reikiamu momentu ir vyteles nebudavo.
man patiko vienos mamukes ismintingumas: ji savo dukrytei parduotuveje nuo pat mazens pasakodavo kad zaislikai lentynoje gyvena,aiskindavo, kad reikia paimti pienuko blynukams ir t.t. ir niekada nesiulydavo jai ko nors issirinkti tik sau. pirkdavo be jos. na, tiesa, problema kilo, kai ji karta sumane zaisliuka nupirkti. mergaite neleido paimti is " jo namu". na, bet geriau jau tai, nei oziai
mano vaikas dar mažas, bet jau supranta, kad rėkimu gali pasiekt savo, bandžiau nekreipt dėmesio, duot žaislų, muziką garsiau užleist, tai nelabai veiksmingos priemonės. Nes tik dar labiau įsirėkia.
gal ir maniškis kada grius ant grindų parduotuvėj, o jei nekreipčiau dėmesio ir pasitraikčiau jam iš akių, gal nustotų?
o gal vaikai išauga iš savo ožių?
Nes tokių priemonių kaip mušimas, vandens procedūros aš nenoriu naudot. O jei vieną kartą vaiką pavaišinus šaltu vandeniu, jis pradės mikčiot? ką tada? O aš iš vis prieš mušimą, nes manau, kad tai neauklėjimo priemonė.
o gal vaikai išauga iš savo ožių?
Nes tokių priemonių kaip mušimas, vandens procedūros aš nenoriu naudot. O jei vieną kartą vaiką pavaišinus šaltu vandeniu, jis pradės mikčiot? ką tada? O aš iš vis prieš mušimą, nes manau, kad tai neauklėjimo priemonė.
Aš irgi nežinau ką daryti. Mano vaikui 2,5 m. Nebūna tos dienos, kad neisterikuotų. Ant žemės negriūna, bet jeigu kas neįtiko - klykia nesavu balsu. Bandžiau ir gražiuoju, ir su diržu, ir pati rėkiau, ir uždariau kitam kambary - niekas nepadeda. Jei nekreipiu dėmesio, tai daro viską, kad atkreipčiau: mėto daiktus, tranko durim. Darželyje sakė, kad labai normalus vaikas, bendraujantis, nesimuša, neisterikuoja. Kai nueinam į svečius, ar į parduotuvę - irgi idealus vaikas. Kaip bendrauti, kaip elgtis, patarkit!!! Aš jau bijau po darbo grįžti namo. Laukiu psichologo patarimo.
Na aš su šia problema kovoju jau kokius pusė metų ir beviltiška
Ir ignoruot bandžiau, ir į kampą statyt, ir per užpakalį plaiukštelt, ir gražiai kalbet, bet nieks nepadeda. Jei tik neduo ko, tuoj isterijos prasideda. net nežinau, gal su vandeniu šaltu kartą reiks pabandyt pažiūrėsim kaip seksis.
O šiaip daržely auklėtojos irgi jokių problemų neturi, sako tokia rami gera mergaitė, ir močiutės nesiskundžia, sako nieko panašaus nebuna, bet kai tik su manim, ar su tėčiu būna, tuoj vaikas ir pagenda
Įdomu, kodėl gi mum psichologė nieko nepataria
O šiaip daržely auklėtojos irgi jokių problemų neturi, sako tokia rami gera mergaitė, ir močiutės nesiskundžia, sako nieko panašaus nebuna, bet kai tik su manim, ar su tėčiu būna, tuoj vaikas ir pagenda
Įdomu, kodėl gi mum psichologė nieko nepataria
Įdomių čia tramdymo būdų prisiskaičiau
Vaikas vaikui nelygu. Mano 1 m 3 mėn mažius irgi linkęs isterikuot. Ką darau? Leidžiu rėkt. Jei labai jau smarkiai įsirėkia - paimu ant rankų, prinešu prie lango, ar kokio įdomesnio daikto ir nusiramina. Viskas labai paprasta
Didesnį vaiką, suprantantį kalbą, gražiais žodžiais ir apkabinimu galima nuramint.
Bėda tik ta, kad mamos ne visada atranda tam laiko ir noro...
Vaikas vaikui nelygu. Mano 1 m 3 mėn mažius irgi linkęs isterikuot. Ką darau? Leidžiu rėkt. Jei labai jau smarkiai įsirėkia - paimu ant rankų, prinešu prie lango, ar kokio įdomesnio daikto ir nusiramina. Viskas labai paprasta
Didesnį vaiką, suprantantį kalbą, gražiais žodžiais ir apkabinimu galima nuramint.
Bėda tik ta, kad mamos ne visada atranda tam laiko ir noro...







