QUOTE(Anaksunamun @ 2010 10 13, 23:26)
Manau čia kiekvienam skirtingai... Pvz. ant buteliuko rašoma dozė buvo per didelė, kiek pamenu po 2 tabl. 3 per d. Tai va nuo tokios dozės jau gryna miego karalystė man
Man per akis 3-4 tabl. per dieną.
Manau čia kiekvienam skirtingai... Pvz. ant buteliuko rašoma dozė buvo per didelė, kiek pamenu po 2 tabl. 3 per d. Tai va nuo tokios dozės jau gryna miego karalystė man
Man per akis 3-4 tabl. per dieną.
As irgi pagalvojau, kad doze nemaza 
Dar as tokia smulki kuda , pradziai gal viena bandysiu gert, jei bus mazai tada po 2 .
Dar as tokia smulki kuda , pradziai gal viena bandysiu gert, jei bus mazai tada po 2 .
Neisivaizduoju kodel tavo gydytoja taip keistai elgiasi. Gal jinai tik siaip ishsiblaskiusi.
nes vaistineje tie receptai nikur neregistruojami ir nelaikomi ilgai. Taip kad juokinga gydytoja. gal netgi pasakyciau - paranojishka
nes vaistineje tie receptai nikur neregistruojami ir nelaikomi ilgai. Taip kad juokinga gydytoja. gal netgi pasakyciau - paranojishka
QUOTE(Anaksunamun @ 2010 10 13, 14:02)
Kad, man gydytoja net lexotanili israsinedama, tai pavarde kazkaip kitaip paraso, tai adresa, numerius kitus paraso ir t.t. Na tai as ir supratau taip, kad gali kliudyt ateity.
Jei baime nuima tai labai gerai
O idomu, kaip su alkoholiu? Turbut irgi negerai?
Jei baime nuima tai labai gerai
O idomu, kaip su alkoholiu? Turbut irgi negerai?
Na ji man neatrodo nei issiblaskiusi nei paranojiska. O kur ir kiek laiko tie receptai buna, tikrai nezinau .
O gal kuri vartojote šiuos? http://www.imuniteta...cija.php?vid=45
Rašo, kad vegetacinei distonijai... O tie visi PA, nerimai ir išderina visą vegetacinę sistemą, todėl atsiranda visokių keistų somatinių pojūčių...
Rašo, kad vegetacinei distonijai... O tie visi PA, nerimai ir išderina visą vegetacinę sistemą, todėl atsiranda visokių keistų somatinių pojūčių...
Nu tai jeigu nezinai, tai neishsigalvok apie kazkokius irashus, kurie kliudys ateityje. Vaistinese tie receptai nefiksuojami jokiuose irasuose.
o ir poliklinikoje jeigu lankaisi tai nelabai isivaizduoju kokiame reikale gali trukdyti. Nu nebent jeigu ruosiesi tapti kokia garsi politike ar prezidente, ar kokia zvaigzde, tai zurnalistai gali knistis, nors atrodo duomenys slapti. Daugiau kaip ir niekam nekliuna.
o ir poliklinikoje jeigu lankaisi tai nelabai isivaizduoju kokiame reikale gali trukdyti. Nu nebent jeigu ruosiesi tapti kokia garsi politike ar prezidente, ar kokia zvaigzde, tai zurnalistai gali knistis, nors atrodo duomenys slapti. Daugiau kaip ir niekam nekliuna.
QUOTE(Anaksunamun @ 2010 10 14, 12:16)
Na ji man neatrodo nei issiblaskiusi nei paranojiska. O kur ir kiek laiko tie receptai buna, tikrai nezinau .
O jus gal dirbate toje srityje?
Anaksunamun, as zinau kad gali pakenkti karjerai tik tuomet kai paguldo i ligonine, atsimenu kai gulejau ligonineje tai kartu palatoje gulejo busima komisare tai ji verke labai nes suzinojo, kad negales buti komisare, o tik popieriukus gales tvarkyti kontoroje.
Sveikos, rasiau apie savo keista baime vaziuoti ar keliauti autobusais, trolikais, mikriukais ir t.t., zodziu turiu kazkokia keista baime, kad uzsimanysiu i tualeta ir nesugebesiu saves suvaldyt. Kai tik ilipu i autobusa tarkim, kuris vaziuoja iki kito miesto, na apie ten 2 valandas, is karto prasideda tos keistos mintys, aisku po to jos pasiresikia ir fiziniais pojuciais, is tikruju uzsimanau i tualeta, toliau seka nerimas, baime ir aisku panikos ataka. Po sio savaitgalio privalau isvykti is Lietuvos, kelione truks beveik 5 valandas, na tik tiek, kad ten sake tulikas autobuse yra 
. Ech turbut as daugeliui pasirodau, kaip kazkokia isprotejus. Na bet is tiesu panikos sutrikimas man jau buvo pripazintas mazdaug pries 3 metus, psichiatras aiskino viska, geriau antidepresantus Zoloft, o greitoms atakoms iveikti naudojau Clonazepama, padejo man jie, tik paskui uzklupo netiketas 
, gime mano grazuole dukryte, kazkaip kol ja namie auginau, tikrai gal tik pora sykiu buvo ta panika uzejus, bet issiversdavau ir be stipriu vaistu. O va dabar toks pereinamasis etapas gyvenime, einu dirbti i nauja darba, visko bijau, ir dar stai prasom jums kelione i apmokymus 
, mane labiau domintu nors keletas paprastesniu budu kaip suvaldyti ta panikos priepuoli, gal kevpuoti kazkaip kitaip, ar dar ka. Labai bijau, kad jis uzeis man aisku kaip visada visai ne vietoj ir ne laiku 
, ech mielosios, na gal nors keleta sakinuku parasytumet, kaip jums pasiseka suvaldyti situs brudus, jeigu cia nors viena turi toki sutrikima
. Ech turbut as daugeliui pasirodau, kaip kazkokia isprotejus. Na bet is tiesu panikos sutrikimas man jau buvo pripazintas mazdaug pries 3 metus, psichiatras aiskino viska, geriau antidepresantus Zoloft, o greitoms atakoms iveikti naudojau Clonazepama, padejo man jie, tik paskui uzklupo netiketas , gime mano grazuole dukryte, kazkaip kol ja namie auginau, tikrai gal tik pora sykiu buvo ta panika uzejus, bet issiversdavau ir be stipriu vaistu. O va dabar toks pereinamasis etapas gyvenime, einu dirbti i nauja darba, visko bijau, ir dar stai prasom jums kelione i apmokymus , mane labiau domintu nors keletas paprastesniu budu kaip suvaldyti ta panikos priepuoli, gal kevpuoti kazkaip kitaip, ar dar ka. Labai bijau, kad jis uzeis man aisku kaip visada visai ne vietoj ir ne laiku , ech mielosios, na gal nors keleta sakinuku parasytumet, kaip jums pasiseka suvaldyti situs brudus, jeigu cia nors viena turi toki sutrikima
Sandrute11, o kas tave ramina pvz? Nes taip staigiai labai sunku kažką patarti, o tuo labiau prisitaikyti sau, tokiuose dalykuose reikalingas įdirbis...
Pvz. man padeda kvėpavimas, namie išvis fantastiška atsipalaidavimo priemonė, bet pvz. kažkur kitur man sunku susikaupti... Todėl visada prie savęs turiu ausinuką su man patinkančia muzika ir kelis audio autogeninės treniruotės failiukus...
Nes šiaip tavo situacijoje, tai čia tipinis panikierių užsiciklinimas ant kažko, kur buvo bloga... Tiesiog tavo atveju kažkokiu būdu reikia nukreipti mintis kitur, gal pvz važiuojant skaityti kažką, na kas tau patinka... Nes jei tu pradedi važiuoti ir viduje jau panikuoji, kad oi oi - tuoj čia bus, tai ir tikrai bus
Čia ant greičio radau tokį kvėpavimo aprašymą, gal tau tiktų tuo atveju, kai jau jauti blogumo bangą...
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.
Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.
Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.
Štai kaip tai reikia daryti:
1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
2. Giliai giliai įkvepiame;
3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.
Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.
Pvz. man padeda kvėpavimas, namie išvis fantastiška atsipalaidavimo priemonė, bet pvz. kažkur kitur man sunku susikaupti... Todėl visada prie savęs turiu ausinuką su man patinkančia muzika ir kelis audio autogeninės treniruotės failiukus...
Nes šiaip tavo situacijoje, tai čia tipinis panikierių užsiciklinimas ant kažko, kur buvo bloga... Tiesiog tavo atveju kažkokiu būdu reikia nukreipti mintis kitur, gal pvz važiuojant skaityti kažką, na kas tau patinka... Nes jei tu pradedi važiuoti ir viduje jau panikuoji, kad oi oi - tuoj čia bus, tai ir tikrai bus
Čia ant greičio radau tokį kvėpavimo aprašymą, gal tau tiktų tuo atveju, kai jau jauti blogumo bangą...
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.
Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.
Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.
Štai kaip tai reikia daryti:
1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
2. Giliai giliai įkvepiame;
3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.
Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.
QUOTE(*Liepa18* @ 2010 10 15, 15:58)
Sandrute11, o kas tave ramina pvz? Nes taip staigiai labai sunku kažką patarti, o tuo labiau prisitaikyti sau, tokiuose dalykuose reikalingas įdirbis...
Pvz. man padeda kvėpavimas, namie išvis fantastiška atsipalaidavimo priemonė, bet pvz. kažkur kitur man sunku susikaupti... Todėl visada prie savęs turiu ausinuką su man patinkančia muzika ir kelis audio autogeninės treniruotės failiukus...
Nes šiaip tavo situacijoje, tai čia tipinis panikierių užsiciklinimas ant kažko, kur buvo bloga... Tiesiog tavo atveju kažkokiu būdu reikia nukreipti mintis kitur, gal pvz važiuojant skaityti kažką, na kas tau patinka... Nes jei tu pradedi važiuoti ir viduje jau panikuoji, kad oi oi - tuoj čia bus, tai ir tikrai bus
Čia ant greičio radau tokį kvėpavimo aprašymą, gal tau tiktų tuo atveju, kai jau jauti blogumo bangą...
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.
Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.
Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.
Štai kaip tai reikia daryti:
1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
2. Giliai giliai įkvepiame;
3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.
Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.
Pvz. man padeda kvėpavimas, namie išvis fantastiška atsipalaidavimo priemonė, bet pvz. kažkur kitur man sunku susikaupti... Todėl visada prie savęs turiu ausinuką su man patinkančia muzika ir kelis audio autogeninės treniruotės failiukus...
Nes šiaip tavo situacijoje, tai čia tipinis panikierių užsiciklinimas ant kažko, kur buvo bloga... Tiesiog tavo atveju kažkokiu būdu reikia nukreipti mintis kitur, gal pvz važiuojant skaityti kažką, na kas tau patinka... Nes jei tu pradedi važiuoti ir viduje jau panikuoji, kad oi oi - tuoj čia bus, tai ir tikrai bus
Čia ant greičio radau tokį kvėpavimo aprašymą, gal tau tiktų tuo atveju, kai jau jauti blogumo bangą...
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną, todėl jo dėka galima daryti įtaką mūsų psichologinei ir fizinei būklei.
Yra daug kvėpavimo pratimų variantų: relaksacinis (atpalaiduojantis), diafragminis (pilvu), krūtininis ir kiti.
Kol kas esu išbandęs tik vieną. Remdamasis patirtimi galiu pasakyti, kad jis tinka tik pirmajai streso bangai, kuomet kūnas mobilizuotas greitam atsakui į aplinkos dirgiklius. Tuo tarpu šį pratimą naudoti prieš ilgai trunkantį stresą yra beprasmiška jokio efekto. Kita vertus, staigiai kylant įtampai, jis labai veiksmingas ir padeda nurimti bei priimti teisingas sprendimus.
Štai kaip tai reikia daryti:
1. Įsitaisome taip, kad nugara būti tiesi ir kelias į plaučius būtų laisvas;
2. Giliai giliai įkvepiame;
3. Iškvepiame viską iki paskutinio lašo;
4. Nekvėpuojame, kiek tik galime, tačiau neilgiau negu tai sutrukdytų korektiškam penkto žingsnio atlikimui;
5. Lėtai įkvėpiame orą pro nosį, jausdami kaip pro šnerves plūsta deguonis į mūsų plaučius;
6. Kartojame 2-5 žingsnius, kol nurimstame.
Tai veikia dėl trijų dalykų: pirma, organizmas prisotinamas deguonimi, kuris yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas praktiškai bet kokiai funkcijai atlikti; antra, kvėpavimo metu susitelkiame į vidinius organizmo procesus. Tokiu būdu mūsų mintys palieka problemą ir organizmas nurimsta, nes nebelieka dirgiklio. Trečia, dėl tam tikrų biologinių veiksmų organizmas išskiria į kraują endorfinus tuomet, kai iš plaučių būna iškvėptas visas oras. Kaip jau rašiau anksčiau, endorfinai laimės ir džiaugsmo hormonas, todėl stipriai prisideda prie įtampos mažinimo.
Dekui uz patarimus, mane galbut ramina rami muzika, arba kokios nors idomios knygos skaitymas.Stai kelionei sugalvojau paimti knyga paskaityti ir ausinuka, isirasiau kvepavimo treniruote, bandysiu nuvaziuoti ramiai ir be panikos...ech nezinau kaip man seksis. Nors kita vertus su savim visada turiu vaistuku, blogiausiu atveju gersiu juos. Kai grysiu is keliones, papasakosiu savo isgyvenimus.
QUOTE(Sandrute11 @ 2010 10 16, 16:14)
Dekui uz patarimus, mane galbut ramina rami muzika, arba kokios nors idomios knygos skaitymas.Stai kelionei sugalvojau paimti knyga paskaityti ir ausinuka, isirasiau kvepavimo treniruote, bandysiu nuvaziuoti ramiai ir be panikos...ech nezinau kaip man seksis. Nors kita vertus su savim visada turiu vaistuku, blogiausiu atveju gersiu juos. Kai grysiu is keliones, papasakosiu savo isgyvenimus.
Laikykis
